Turbūt niekas nesiginčys, kad Lietuvos gamta – nuostabaus grožio. Vis dėlto, jei visi vietiniai kampeliai išvaikščioti arba tiesiog norisi kažko naujo – aplankykite Latviją. Visai netoliese besidriekiančiame Gaujos nacionaliniame parke galima rasti šį tą ypatingo.
Didžiausiame ir seniausiame Latvijos nacionaliniame parke veiklos ras tiek gamtos mylėtojai, tiek kultūros mėgėjai, tiek aktyvaus poilsio ieškotojai.
Išskirtinė vieta
Dėl savo gamtos grožio Gaujos nacionalinis parkas dažnai vadinamas Latvijos Šveicarija. Prieš tūkstančius metų besitraukiantys ledynai suformavo tikrai išskirtinį gamtos grožį, kurį kasmet aplanko daugiau kaip milijonas turistų.
Nacionaliniame gamtos parke galima rasti apie 500 istorijos ir architektūros paminklų – tik spėk rinktis. Vien miškais klaidžioti čia nereiks – parke taip pat įrengta daugybė pramogų bei poilsio vietų.
Visu parku pasigrožėti vienos dienos tikrai neužteks, bet suplanuoti ilgesnes atostogas verta – nusivilti neteks.
Turbūt gražiausiai Latvijos gamta atsiveria iš Turaidos muziejaus – rezervuaro. Čia galima rasti Turaidos mūrinę pilį, nuostabaus grožio bažnyčią, Liaudies dainų parką bei išlikusios dvaro ūkio centro pastatus.
Turistus į šią vietą traukia ne tik gamta, bet ir Turaidos Rožės istorija. Romantiška istorija pasakoja apie merginos Majos ir Siguldos pilies sodininko Heilo meilės istoriją. Savo mylimojo Maja neišdavė net tada, kai jai buvo grasinama mirtimi. Meilės istorijai įamžinti prie Turaidos pilies pasodinta liepa, prie kurios savo meilę prisiekia poros iš viso pasaulio.
Gaujos nacionaliniame parke taip pat galima rasti Araišių ežero pilį – seniausią rekonstruotą latgalių gyvenvietę, o norintiems pajusti bajorų laikų didybę, siūloma apsilankyti Ungurmuižo dvare.
Stebuklinga Sigulda
Gaujos nacionalinio parko širdyje įsikūręs Siguldos miestelis. „Dažnai turistai Siguldą vadina „Slapta vietele““, – pasakojo miesto Turizmo informacijos centro atstovė Monta Liepa.
Išties – vos keliasdešimt kilometrų nuo Rygos įsikūrusiame miestelyje puikiai dera gamtos grožis bei smagios pramogos. Vaizdingame Gaujos upės slėnyje įsikūrusiame miestelyje viskas netoli, bet mėgstantys pasivaikščioti tikrai nenuobodžiaus.
Siguldoje yra net trys pilys. „Visas pilis aplankyti galima per pusdienį, važiuojant dviračiu. Pėsčiomis užtruktų kiek daugiau, bet gamtos grožis daugelį suvilioja ir ilgam pasivaikščiojimui“, – sakė M.Liepa.
Išskirtinis dalykas Siguldoje – lynų kelio vagonas, kuriuo galima persikelti per Gaujos upę. Toks lynų kelias – vienintelis Baltijos šalyje.
Nedidelis vagonėlis 42 metrų aukštyje priešingus upės krantus sujungia kas pusvalandį. Pasiekus upės vidurį vagonėlis sustoja. Tai puiki proga apžiūrėti atsiveriantį kraštovaizdį ir pabandyti akimis surasti tris Siguldos pilis – akyliems tai tikrai pavyks.
Jei vien aukščio nepakanka, galima išmėginti ir kur kas ekstremalesnę pramogą. Kol vieni vagonėliui sustojus grožisi vaizdais, kiti su guma neria galva žemyn. „Vasarą būna daugybė norinčių. Šokinėti su guma atvyksta ir lietuviai, ir estai, ir žmonės iš kitų valstybių“, – pasakojo M.Liepa.
Ekstremalams
Ekstremalių pojūčių mėgėjams tiesiog būtina aplankyti Siguldos žiemos pramogų trasas. 1,2 kilometrų ilgio bobslėjaus ir rogučių trasa – viena nedaugelio pasaulyje, kuria džiaugtis gali tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai.
Kai nevyksta profesionalų varžybos, kiekvienas norintis gali pajusti adrenaliną, skriedamas trasos vingiais. Siguldą mėgsta slidinėjimo entuziastai, kurių šiose apylinkėse laukia gausus trasų pasirinkimas tiek mieste, tiek ir jo apylinkėse.
Tiek slidinėjimą mėgstantys vietiniai, tiek lietuviai ir kitų aplinkinių šalių turistai jau pamėgo slidinėti Kakiškalno, Reinio trasose, Ramkalnų trasoje, o Cėsių pusėje – Ozolkalne ir Žagarkalne.
Geroji naujiena nespėjusiems čia apsilankyti žiemą – Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa žemyn nusileisti galima ir vasarą!
Dar mažoka pramogų? Alankykite Siguldos apylinkes. Netoli miestelio rasite pirmąjį vertikalų vėjo tunelį Rytų Europoje. Vėjo srautas tunelyje yra toks galingas, kad atsigulęs gali skristi oru be sparnų.
Gaujos nacionaliniame parke yra įrengti ir keli nuotykių parkai – Mežakakis bei Ozokalns. Pajudėti ir skirtingų kliūčių trasas įveikti čia gali tiek mažieji, tiek tikri ekstremalai. Ozokalns siūlo ir vieną ypatingą pramogą, vadinamą Jonvabalių naktimi. Vaizdas, kai su galvalempėmis virvių takais vaikšto daugybė žmonių – nepamirštamas.
Visai netoliese įrengtas ir aukščiausias Rytų Europoje lipimui skirtas bokštas Vella, į kurį įkopti tikrai reikės drąsos. Žodžiu, pasigrožėjus nuostabia Gaujos nacionalinio parko gamta, progų aktyviai pailsėti – tik spėk rinktis.
Pailsėti
Gaujos nacionaliniame parke tiesiog būtina užsukti ir į pramogų parką Ramkalni. Ši vieta išskirtinė, nes jungia tiek sveiką poilsį, tiek aktyvias pramogas.
Norintiems atsipūsti čia įrengtos jaukios kavinės bei šiaurietiško vaikščiojimo takai, planuojantiems pajudėti – dviračių ir valčių nuoma.
Aktyvios veiklos čia taip pat apstu – vasarą pramogų parke galima išbandyti vasarinių rogučių trasą, keistą, bet labai linksmą transporto priemonę „Zorbo rutulį“, „Linksmąsias gumas“, „Skraidančią kėdę“, leidžiančią akimirksniu pakilti virš medžių viršūnių, o vaikai laukiami vairavimo mokyklėlėje.
Gaujos nacionalinis parkas išskirtinis tuo, kad čia tikrai galima rasti visko – gamtos, pramogų, poilsio vietų, istorinio, architektūrinio ir kultūrinio palikimo.
Turintiems mažiau laiko rekomenduojama išsirinkti iš gausybės siūlomų pramogų, o dar geriau – suplanuoti ilgesnes atostogas, kad būtų galima išbandyti viską.
Svetingiausia vieta
Kitas miestelis, kurį tiesiog būtina aplankyti – Valmiera. Šio miestelio istorija siekia 1624 m., tačiau apylinkėse jis išgarsėjo 1762 m., kai Rusijos imperatorius šią vietą padovanojo princui iš Vokietijos Petrui Augustui.
Valmiermuiþa, alaus darykla, Valmiera, latvija,
„Princas nusprendė, kad Valmiera bus vieta, į kurią visi norės atvykti“, – pasakojo čia gyvenanti Ieva. Valmieros mieste buvo įrengta didžiulė smuklė, medžioklės laukai bei elnių rezervuaras. Kadangi miestelis buvo įsikūręs netoli svarbaus kelio, jungiančio Vakarų Europą su Sankt Peterburgu, čia apsilankydavo daugybė svečių, o miestelio svetingumas tikrai išgarsėjo visame pasaulyje.
Istorija Valmierai nebuvo gailestinga ir daugelis senųjų pastatų buvo sugriauta per įvairius karus, bet šiandien svetingumo legenda vėl ima plisti.
2006 metais čia pradėta statyti alaus darykla „Valmiermuiža“. „Norėjome priminti tą svetingumą, sukurti naują traukos centrą visiems, keliaujantiems pro šalį ar atvykstantiems čia papramogauti“, – pasakojo Ieva.
Alaus kultūra
„Valmiermuiža“ darykloje galite ne tik paragauti alaus, bet ir sužinoti kaip jis gimsta. Pasirodo, tam tereikia keturių sudedamųjų dalių – apynių, mielių, vandens bei miežių salyklo. Per valandą darykloje galima apžiūrėti, kaip iš šių ingredientų gimsta alus, nors tikrasis jo gamybos procesas užtrunka kur kas ilgiau.
„Tam, kad pasiektume geriausią skonį, šviesus alus pas mus „miega“ mėnesį, tamsus pusantro, o kai kurie ir dar ilgiau. Dėl to juokaujame, kad geram alui reikia ir penkto ingrediento – kantrybės“, – pasakojo Ieva.
Valmiermuiþa, alaus darykla, Valmiera, latvija,
Apžiūrėjus gamybines patalpas, „Valmiermuižos“ svečiai kviečiami paragauti alaus. Kompanija gamina daugybę rūšių alaus, o jo nemėgstantiems ar nevartojantiems gali pasiūlyti ir sidro, ir įvairaus natūralaus limonado.
„Nesiginčijame su tuo, kad lietuviai turi daugybę puikaus alaus gamintojų. Bet mūsų išskirtinumas tas, kad stengiamės supažindinti žmones su alaus kultūra, parodyti, kad tai taip pat įdomus ir ypatingas gėrimas“, – pasakojo Ieva.
Kokios temperatūros patiekti reikėtų šviesų, o kokios – tamsų alų? Koks turi būti tikrai gero alaus kvapas? Kodėl skirtingo alaus rūšys turi būti patiekiamos skirtingose taurėse? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų sužinosite apsilankę „Valmiermuižos“ alaus darykloje.
Šią vietą kasmet aplanko daugybė turistų, o tai puikiai iliustruoja didžiulis žemėlapis, kuriame kiekvienas svečias kviečiamas pažymėti vietą, iš kurios atvyko. Nustebsite pamatę, iš kokių tolimų pasaulio šalių, išgirdę apie Valmieros svetingumą, atvyksta žmonės.
Straipsnį parengė Gintarė Valentinaitienė, Lrytas.lt žurnalistė
„Ice Cool“ pelnė prestižinį geriausio 2017 m. stalo žaidimo vaikams apdovanojimą
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėHAMBURGAS, Vokietija. 2017 m. birželio 19 d. Sprigtavimo žaidimas „Ice Cool“ pelnė „Kinderspiel des Jahres“ apdovanojimą kaip geriausias 2017 metų stalo žaidimas vaikams. „Kinderspiel des Jahres“ yra „Spiel des Jahres“ apdovanojimo dalis, kuris laikomas prestižiškiausiu apdovanojimu stalo žaidimų pramonėje.
Gegužės 22 d. paskelbta, kad „Ice Cool“ yra vienas iš trijų nominantų tapti geriausiu metų žaidimu vaikams. Ši nominacija pelnė „Ice Cool“ vietą vaikų žaidimų panteone. Tačiau birželio 19 d., kai „Ice Cool“ buvo paskelbtas nugalėtoju, jis pasiekė savo sėkmės viršūnę. Apdovanojimo ceremonijoje Hamburge, Vokietijoje, dalyvavo žaidimo autoriai iš Latvijos: Egils Grasmanis, Jānis Grunte, Edgars Zaķis ir Reinis Butāns. Kartu jie dirba pasivadinę Brian Gomez slapyvardžiu. Žaidimo iliustracijų autorius – Reinis Pētersons.
Vienas žaidimo autorių ir „Brain Games“ vadovas Egils Grasmanis mano, kad „Spiel des Jahres“ apdovanojimas stalo žaidimų pramonėje prilygsta „Oskarui“ filmų pramonėje: „Sužinoję, kad „Ice Cool“ pateko tarp trijų geriausių metų žaidimų vaikams, mes jautėme didžiulį pasididžiavimą ir labai džiaugėmės. Mums didelė garbė gauti šį apdovanojimą – tai geriausias mūsų žaidimo kokybės ir vertės pripažinimas.“
„Spiel des Jahres“, arba kitaip „Metų žaidimas“, yra apdovanojimas už šeimai skirtus stalo ir kortų žaidimus. „Spiel des Jahres“ tikslas yra apdovanoti per pastaruosius 12 mėnesių Vokietijoje išleistus žaidimus už meistrišką dizainą ir kokybę. Įsteigtas 1978 metais, dabar šis apdovanojimas laikomas prestižiškiausiu apdovanojimu visame stalo žaidimų pasaulyje. Nuo 1989 metų įsteigtas atskiras apdovanojimas už žaidimus vaikams – „Kinderspiel des Jahres“.
„Ice Cool“ buvo sukurtas Latvijoje, o jį išleido „Brain Games“. Jo versiją vokiečių kalba išleido „Brain Games“ partneris Vokietijoje „Amigo Spiele“. „Ice Cool“ gali didžiuotis tuo, kad turi 15 tarptautinių leidimų, yra išverstas į daugiau nei 20 kalbų ir platinamas beveik 40 šalių. Visame pasaulyje jau parduota 100 000 šio žaidimo kopijų.
„Ice Cool“ pirmą kartą pristatytas 2016 m. birželio 3 d. „UK Games Expo 2016” (Jungtinės Karalystės žaidimų parodoje), kur jis pelnė pirmąjį savo apdovanojimą – „UK Games Expo 2016” apdovanojimą kaip geriausias 2016 metų stalo žaidimas vaikams. Per metus žaidimas buvo įvertintas daugiau nei dešimčia tarptautinių apdovanojimų ir nominacijų, įskaitant tokius apdovanojimus kaip „Major Fun Award“ ir „The Dice Tower“ apdovanojimuose Tomo Vaselio „The Seal of Excellence“.
„Ice Cool“ yra nuo dviejų iki keturių žaidėjų žaidimas, skirtas vaikams nuo šešerių metų, jis trunka apie 30 minučių. Jis nukelia žaidėjus į nežinomą pingvinų mokyklą, kur išdykėliai pingvinai nusprendė praleisti pamokas ir nugvelbti žuvų. Tačiau ne taip greitai – mokyklos prižiūrėtojas jau lipa jiems ant jų uodegų! Žaidimo tikslas yra sugauti žuvį arba pingviną. Žaidimą laimi žaidėjas savo žuvų kortose surinkęs daugiausiai taškų. Ypatingas pingvinų sprigtavimas suteikia daug naujų gudrybių – žaidėjai gali priversti savo pingvinų figūrėles čiuožti, vinguriuoti ir šokinėti. Dar viena naujovė yra nauja dėžutės dėžutėje žaidimo lentos koncepcija, leidžianti žaidėjams akimirksniu sukurti 3D žaidimų lauką. Daugiau informacijos apie žaidimą ir žaidimo vaizdo įrašą rasite čia.
Apie „Brain Games“
2004 m. trys stalo žaidimų entuziastai pradėjo misiją plėtoti stalo žaidimų kultūrą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Jie pradėjo nuo populiariojo žaidimo „Katano salos naujakuriai“ platinimo ir dabar „Brain Games“ yra didžiausias stalo žaidimų platintojas Baltijos šalyse. Nuo 2011 m. pradėti kurti ir leisti nauji originalūs žaidimai, o vėliau įkurta „Brain Games Publishing“. Nuo tada „Brain Games Publishing“ sukūrė ir paskelbė aštuonis žaidimus, kuriuos galima įsigyti daugiau nei 30 šalių.
Latvijos gastronominis turizmas pristatytas išskirtine vakariene Vilniuje
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėEuropos gastronomijos regiono titulą pelnęs Rygos – Gaujos regionas pakvietė į neeilinę pojūčius žadinančią vakarienę Vilniuje „Latvian Senses“. Išskirtinės vakarienė svečių laukė ne tik gardūs latviški patiekalai, bet ir neeilinis gurmaniškas teatralizuotas reginys. Taip Lietuva supažindinta su Rygos-Gaujos regiono pelnytu titulu: Europos gastronomijos regionas 2017, taip pat pristatytos Liepojos turizmo galimybes.
Į renginį buvo pakviesta 40 svečių – žinomiausi Lietuvos gastronomijos žurnalistai, tinklaraštininkai, nuomonių lyderiai, taip pat turizmo srities atstovai bei Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Latvijai šiame renginyje atstovavo Ūkio ministras Arvils Ašeradens, Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einars Semanis, LIAA Turizmo departamento direktorius Andris Ozols.
Vakaro metu buvo populiarinama Latvijos gastronomija, nuostabi gamta ir jos gėrybės. Atvykusius svečius pasitiko performanso atlikėja, kuri vėliau šokio pagalba visus suskirstė į dvi grupes. Po to sekė gurmaniška vakarienė, svečius pakaitomis vedant į unikalių gastronominių nuotykių kupinas specialiai įrengtas patalpas: Gaujos arba vandens patalpa, kur vykstant ypatingam pasirodymui buvo patiekta sriuba, nėgės ir valgomas gintaras. Miško patalpose kaip unikalus Latvijos turtas buvo pristatoma beržų sula bei bebriena ir pievų patalpoje, kur dūzgiant spiečiui bičių svečiai ragavo desertą. Pabaigoje visi svečiai buvo pakviesti neformalaus pokalbio Liepojos atmosferoje – jūros ošimo, žuvėdrų ir vėjo garsų fone.
Latvijos gastronomijos renginį organizavo Rygos Turizmo Vystymo Biuras, Siguldos krašto taryba, Cėsų miesto taryba ir Vamieros savivaldybė, bendradarbiaujant su LIAA Turizmo departamentu ir Liepojos miesto taryba. Koncepciją sukūrė „Skudras metropole”, nepakartojamomis vaišėmis pasirūpino „Restorāns 3”, bendradarbiavimo partneriai „Vaidavas keramika” ir „Valmiermuižas alus”.
Europos gastronomijos regiono (European Region of Gastronomy) titulas įsteigtas norint paskatinti vietinių valgių kultūros ir tradicijų išsaugojimą, skatinti gastronomijos kūrybiškumą ir į regionus pritraukiant turistus. Rengiantis kandidatuoti kartu su bendradarbiavimo partneriais buvo sukurta speciali koncepcija „Wild at palate” (Su gamta lėkštėje). Jos pagrindinė idėja yra populiarinti produktus ir žaliavas, kurių itin gausu Latvijos miškuose, upėse, pievose ir pan.
Vilniuje atidaryta didžiausia Latvijos mados ir dizaino pop-up
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėKetvirtadienio vakarą atidaryta Latvijos mados ir dizaino pop-up, kuri vyks iki gegužės 7 d. lietuviško dizaino namuose LOCALS.LT. Pop-up kaip niekad gausi – čia savo kūrybą pristato 20 pačių stipriausių Latvijos dizaino vardų, tarp kurių Baiba Ladiga, Keta Gutmane, Amoralle, Yayoi, Dace Bahmann, Talented, One Wolf ir kiti.
Kaimyninės šalies dizainas sudomino ir žinomus vilniečius, Latvijos dizainerių pop-up atidaryme apsilankė Žilvinas Grigaitis, Jolanta Talaikytė, Giedrius Paulauskas, Kristina Kruopenytė, Eduardas Fedotovas, Rūta Mackevičiūtė, Thomas Bara, Kristina Lisauskė, Edita Vygelytė, Giedrė Apanavičienė.
Latvijos mados ir dizaino pop-up parduotuvė įsikūrė LOCALS.LT – lietuviško dizaino namuose, po savo stogu vienijančiuose geriausius Lietuvos dizainerius ir lietuviškus prekinius ženklus.
Pop-up organizatoriai – Latvijos investicijų ir plėtros agentūra bei Locals.lt – džiaugiasi sėkmingu projekto startu ir vilniečiams suteikta neeiline galimybe iš arčiau susipažinti su kaimyninės šalies konceptualiais dizaineriais ir prekių ženklais bei įsigyti jų gaminių.
Jau ne pirmą kartą Lietuvoje viešinti Keta Gutmanė pasidžiaugė, kad nors Latvijos dizainerių bendruomenei trūksta aktyvumo bendraujant ir bendradarbiaujant Latvijoje, tokie renginiai – puiki proga susipažinti tiek su Latvijos kolegų, tiek ir kaimyninių šalių dizainerių kūryba.
Naujausias rūbų kolekcijas, papuošalus, rankines pristatantys dizaineriai specialiai šiam atidarymo vakarui atvyko į Vilnių, tad atidarymo svečiai turėjo neeilinę galimybę pabendrauti ir padiskutuoti su Latvijos dizaineriais, tiek puikiai žinomais, tiek ir naujai atrastais.
Viena ryškiausių Latvijos mados ir dizaino pop-up dalyvių Baiba Ladiga, kūrusi mados iliustracijas tokiems mados grandams kaip Vogue (Kinija), Šanchajaus mados savaitė, Takashimaya universalinė parduotuvė (Kinija), „Pastaiga”, „Euroskor” ir kt., balandžio 26 d. LOCALS.LT skaitys paskaitą „Mados Iliustratoriai, stiliai ir galimybės” ir ves kūrybines dirbtuves „Mados iliustracija – portretas, naudojant skirtingas priemones”.
Latvijos mados ir dizaino pop-up balandžio 20 – gegužės 5 d. Vilniuje, Locals.lt lietuviško dizaino namuose, Gedimino pr. 9, 3 aukštas.
Latvijos mados ir dizaino pop-up – vienas „Atrask Latviją“ renginių, vykstančių balandžio 20 – gegužės 7 dienomis Vilniuje. Organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti renginiuose ir pažinti kaimyninę Latviją.
Jeļena Markūne, Latvijos investicijų ir plėtros agentūros atstovybės Lietuvoje vadovė, pristatė iki gegužės 5 dienos vyksiančių „Atrask Latviją“ dienų renginius: „Šiemet renginiuose pristatysime Latviją per maistą, kultūrą, dizainą, muziką, verslą. Jau šiandien vyko kasmetinė „Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija, kurioje apdovanojimai įteikti geriausius rezultatus parodžiusioms Latvijos ir Lietuvos įmonėms. Taip pat šįvakar vyksta vakarienė „Latvijos pojūčiai“, joje pristatoma Europos gastronomijos sostinė, kuria šiemet tapo Rygos – Gaujos regionas. Kviečiu ir į visus kitus Latvijos dienų renginius, kurie vyks iki pat gegužės 7 dienos”.
„Nameja Balva“ apdovanojimų ceremonija pradėjo Latvijos dienas Vilniuje
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėKetvirtadienio popietę moderniame verslo centre „Quadrum” Vilniuje išdalinti kasmetiniai „Nameja Balva“ apdovanojimai. Keturiose nominacijose apdovanojimus pelnė šešios Latvijos ir Lietuvos įmonės.
„Nameja Balva“ apdovanojimus nuo 2006-ųjų metų organizuoja Latvijos investicijų ir plėtros agentūra, Latvijos Įmonių rūmai Lietuvoje ir Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą.
Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė Latvijos ekonomikos ministras Arvils Ašeradens, Lietuvos ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas Andris Ozols. Garbūs svečiai paskelbė oficialią Latvijos dienų Vilniuje pradžią, pakvietė dalyvauti organizuojamuose renginiuose bei pasidžiaugė glaudžiais, verslo ir strateginės partnerystės santykiais, puoselėjamais kaimyninių valstybių.
Į sceną apdovanojimo iš Latvijos ekonomikos ministro Arvils Ašeradens rankų atsiimti pirmasis kopė „Balticovo“atstovas. Įmonė, tiekianti vištų kiaušinius ir gaminimui paruoštus jų produktus, garbingu apdovanojimu įvertinta už „Didžiausią eksporto augimą į Lietuvą 2016 metais”. Šioje nominacijoje „Balticovo“ nurungė tokias įmones kaip „Brain Games“, „Lat Eko Food“, „Linum Colour“.
Apdovanojimą už „Didžiausią paslaugų eksporto į Lietuvą augimą 2016” pelnė „A.C.B.“, nurungusi vienintelį konkurentą nominacijoje – saugos kompaniją „Grifs AG“, kuris prieš metus pelnė geriausio darbdavio apdovanojimą. „A.C.B.“ – kelių statybos bendrovė, kuri kartu su partneriais Lietuvoje šiuo metu įgyvendina kelis projektus.
„Socialiai atsakingos įmonės“ nominacijoje vyko įnirtinga kova tarp „Baltic Travel Group“, „Citadele“ banko ir „Grifs AG“. Šioje nominacijoje sėkmė šypsojosi puikiai žinomam „Citadele“ bankui, kuris praėjusiais metais ne tik įgyvendino įvairius socialinius projektus, parėmė Parolimpinį judėjimą, bet ir aktyviai rūpinosi savo daugiau nei 200 darbuotojų.
Apdovanojimų ceremonijoje neliko nepastebėtos ir 3 Lietuvos įmonės, glaudžiai bendradarbiaujančios su bendrovėmis iš Latvijos, įteikti „Geriausio partnerio“ nominacijos apdovanojimai. Parodų centras „Litexpo“, komunikacijos agentūra „inSpotlight“ bei viešbutis „Comfort hotel“ paskelbti „Geriausiais partneriais“.
„Nameja Balva“ apdovanojimai – pirmasis „Atrask Latviją“ dienų renginys Vilniuje. Organizatoriai kviečia aktyviai dalyvauti renginiuose ir pažinti kaimyninę Latviją. Andris Ozols, Latvijos investicijų ir plėtros agentūros vadovas, pristatė iki gegužės 5 dienos vyksiančių „Atrask Latviją“ dienų renginius: „Šiemet renginiuose pristatysime Latviją per maistą, kultūrą, dizainą, muziką, verslą. Jau šiandien lietuviško dizaino namuose LOCALS.LT bus atidaryta Latvijos mados ir dizaino pop-up. Savo kūrybą pristatys kaip niekad daug – 20 stipriausių Latvijos dizainerių ir mados prekės ženklų”.
Ketvirtadienio vakarą vilniečiai pakviesti į išsirtinę vakarienę „Latvijos pojūčiai“, kur „3 pavaru restorans” šefo Juris Dukalskis ruošta vakarienė svečiams pristatyta neeiliniu gastronominiu performansu. Šiame renginyje pristatyta moderni Latvijos virtuvė bei „Europos gastronomijos sostine 2017” tapęs Rygos – Gaujos regionas.
Latvijos virtuvės temą Vilniuje pratęs akcija „Paragauk Latvijos“, kuri startuos jau nuo pirmadienio, balandžio 24 d. įvairiuose Vilniaus restoranuose, baruose ir kavinėse. Vilniečiai turės progą paragauti pagal Latvijoje garsaus šefo Raimunds Zommers receptus ruoštus patiekalus.
„Balandžio 22 d. – šeimos diena „Pegaso“ knygyne Akropolyje. Čia jau nuo 12 val. vaikų ir jų tėvelių laukia žaidimai ir pramogos visai šeimai, vyks Laimės rato loterija be pralaimėjimo, o kartu su Jokūbu Bareikiu skaitysime Juris Žvirgždings knygelę „Liūto riaumojimas“, kurią iliustravo dailininkė iš Lietuvos – Lina Dūdaitė“, – pasakojo J. Markūne.
Anot „Atrask Latviją“ dienų organizatorių, pirmadienį, balandžio 24 d. vilniečių ir miesto svečių laukia Tautinio kostiumo parodos atidarymas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (pradžia 16 val.). Ten pat vyks ir karūnų gaminimo pamoka (balandžio 24 d. 18 val.).
Trečiadienis ypatingas mados ir dizaino gerbėjams, kurie turėtų paskubėti registruotis į Dizainerės Baibos Ladigos paskaitą ir mados iliustracijos meistro klasę, kuri vyks LOCALS.LT nuo 18 val.
„Atrask Latviją“ dienas vainikuos labdaros koncertas Vilniaus pranciškonų bažnyčioje gegužės 5 dieną, pradžia 20 val.. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pasiklausyti Ineses Šulžanokos, Maris Treijs ir Dariaus Mažinto atliekamų kūrinių. Bilietas į koncertą – auka Krizinio nėštumo centrui. Koncerto metu bažnyčioje veiks krizinio nėštumo centro fotografijų paroda „Kaip gerai, kad tu gimei“.
Kviečiame dalyvauti kontaktų mugėje!
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėJau balandį Vilniuje sulauksime tradicinių „Atrask Latviją” dienų, kurių metu vyks Latvijos ir Lietuvos verslininkų laukiama kontaktų mugė. Verslo kontaktų mugė vyks balandžio 21 d. Vilniuje.
Kontaktų mugė organizuojama bendradarbiaujant kartu su Enterprise Europe Network ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais.
Kviečiame dalyvauti kontaktų mugėje ir susipažinti bei užmegzti verslo ryšius su Latvijos verslo atstovais!
Informaciją apie dalyvius rasite čia.
Organizatoriai:
Latvijos gamintojai – tradicijų, technologijų ir eko idėjų darna
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėKol vieni džiaugiasi užsienio investuotojais, kiti puoselėja vietinius verslus. Štai Latvijoje, prie Gaujos upės, galima rasti šūsnį kompanijų, sugebančių puikiai suderinti tradicijas, modernias technologijas ir eko idėjas.
Latviai vietinius savo gamintojus mėgsta ir dosniai atveria savo pinigines kiek brangesnei, bet ekologiškai ir natūraliai produkcijai – ar tai būtų alus, ar maistas mažyliams, ar skanėstai smaguriams.
Tyrelės – iš vietos vaisių
„Turbūt kiekviena mama žino, kad vaikui geriausia valgyti vaisius ir daržoves, kurie auga netoliese“, – įsitikinusi Egija Martinsone. Supratusi, kad Latvijoje trūksta tokio natūralaus kūdikių maisto, nusprendė pati imtis verslo. Šiandien jos sukurtas prekės ženklas gamina maisto produktus visai šeimai, o produkcijos galima įsigyti ir Lietuvoje, ir Taivane.
„Viskas iš mano pačios patirties“, – pasakojo kompanijos „Lat eko food“, valdančios prekės ženklą „Rūdolfs“, vadovė Egija Martinsone.
Rūdolfs yra E.Martinsone sūnus ir būtent jis moterį pastūmėjo 2010 m. Įkurti natūralias tyreles kūdikiams gaminančią kompaniją. Pirmą ir kol kas vienintelę Latvijoje.
„Kai mano Rūdolfui buvo pusė metų, ėmiau galvoti apie vietinės gamybos vaikų maistą. Tokio Latvijoje nebuvo, tad nusprendžiau verslo imtis pati“, – pasakojo E.Martinsone.
Jos idėja buvo paprasta – sukurti natūralų maistą kūdikiams iš natūralių, šalia augančių ingridientų. Dauguma produktų, reikalingų tyrelių gamybai, kompanijai tiekia vietiniai Latvijos ūkininkai.
Šiandien kompanija siūlo net 40 skirtingų rūšių kūdikių maisto – su vaisiais, daržovėmis, mėsa, uogomis… Produkcija Latvijoje mėgiama, kad jau galima rasti ir „Rūdolfs“ gaminių visai šeimai.
„Pradėjome gaminti kelių skirtingų skonių kečupą, sultis, džemus, ką tik pristatėme ir tirštus vaisių kokteilius“, – pasakojo kompanijos vadovė.
Visi „Rūdolfs“ produktai organiški ir šimtu procentu ekologiški. „Mūsų tikslas yra kokybė. Ir tai tikrai jaučiasi vien paragus mūsų produkcijos“, – pasakojo E.Martinsone.
Kompanijos produkcijos galima rasti didžiuosiuose Baltijos šalių prekybos tinkluose bei specialiose kūdikiams skirtose ar ekologiškų prekių parduotuvėse. 90 proc. savo produkcijos „Lat eko food“ eksportuoja.
„Latvijoje populiariausios tyrelės su moliūgais, Lietuvoje – su obuoliais“, – vardino E.Martinsone. „Rūdolfs“ produkcijos galima rasti Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Taivane, Kuvaite, Katere.
„Greitai turėsime ir Kinijos organinio maisto sertifikatą, nes kinai labai domisi mūsų produkcija ir norėtų ja prekiauti“, – džiaugėsi E.Martinsone.
Artimiausiuose kompanijos ateities planuose – plėsti prekių asortimentą bei ieškoti naujų eksporto rinkų.
„Latvijoje tiesiog per mažai vaikų, todėl eksportas mums yra būtinas“, – pasakojo „Lat eko food“ vadovė.
Ekologiški skanėstai
Visai netoliese puikią vietelę gali rasti jau paaugę smaguriai. Tai įmonė „Ramkalni Nordeco“, gaminanti sveikus ekologiškus saldumynus iš įvairių vaisių ir uogų.
Idėja sukurti tokią įmonę kilo pačiame ekonominės krizės įkarštyje – 2009 m. „Situacija tuomet buvo prasta. Daug įmonių bankrutavo, o mes nusprendėme, kad atėjo laikas suimti viską į savo rankas ir kažką sukurti“, – pasakojo įmonės projektų vadovė Linksma Putnane.
„Ramkalni Nordeco“ įsikūrusi nuostabiame Latvijos kampelyje apsuptame miškų. Dėl to įsukti verslą sunku nebuvo – aplink daugybė uogų ir sodų su vaisiais.
„Prisiminėme tradicijas ir pradėjome vaisius bei uogas džiovinti ir iš jų gaminti saldumynus“, – pasakojo L.Putnane.
Šiandien kompanija skanėstus ruošia iš obuolių, spanguolių, braškių, rabarbarų, kriaušių ir net moliūgų. Procesas ilgas, tačiau vertas rezultato.
Pirmiausia vaisiai ir uogos yra nuplaunami, tuomet smulkinami. Taip paruoštos gėrybės yra kelias paras „maudomos“ sirupe, o vėliau džiovinamos. „Džiovinimo laikas priklauso nuo produktų, bet dažniausiai užtrunka ilgai. Džioviname mažoje temperatūroje, kad išliktų kuo daugiau natūralių medžiagų“, – pasakojo L.Putnane.
Dėl to nors ir saldūs, „Ramkalni“ skanėstai sveiki, o latviai tai vertina.
„Mūsų produkcija nėra pigi. Parduotuvėse tikrai galima rasti pigesnių džiovintų vaisių, bet jie paruošti greitai, pridėta įvairių chemikalų. Dėl to žmonės mielai moka daugiau, nes pirkdami mūsų produkciją tikrai žino, kad valgo natūralius ir ekologiškus produktus“, – pasakojo L.Putnane.
Alaus kultūra
Jei saldumynai nevilioja, galima pasmaguriauti ir latviško alaus. Taip pat ilgai ir su meile ruošiamo bei natūralaus.
Būtent tokį alų gamina Valmieros miestelyje įsikūrusi gamykla „Valmiermuiža“. Nedidelis miestelis nuo seno garsėjo svetingumu, o 2009 m. čia pradėta statyti alaus darykla šias tradicijas gaivina.
„Norėjome priminti tą svetingumą, sukurti naują traukos centrą visiems, keliaujantiems pro šalį ar atvykstantiems čia papramogauti“, – pasakojo čia gyvenanti ir alaus darykloje dirbanti Ieva.
„Valmiermuiža“ darykloje galima ne tik paragauti alaus, bet ir sužinoti kaip jis gimsta. Pasirodo, tam tereikia keturių sudedamųjų dalių – apynių, mielių, vandens bei miežių salyklo.
Per valandą darykloje galima apžiūrėti, kaip iš šių ingredientų gimsta alus, nors tikrasis jo gamybos procesas užtrunka kur kas ilgiau. „Tam, kad pasiektume geriausią skonį, šviesus alus pas mus „miega“ mėnesį, tamsus pusantro, o kai kurie ir dar ilgiau. Dėl to juokaujame, kad geram alui reikia ir penkto ingrediento – kantrybės“, – pasakojo Ieva.
Kompanija gamina daugybę rūšių alaus, o jo nemėgstantiems ar nevartojantiems gali pasiūlyti ir sidro, ir įvairaus natūralaus limonado.
„Nesiginčijame su tuo, kad lietuviai turi daugybę puikaus alaus gamintojų. Bet mūsų išskirtinumas tas, kad stengiamės supažindinti žmones su alaus kultūra, parodyti, kad tai taip pat įdomus ir ypatingas gėrimas“, – pasakojo Ieva.
Nors taip gaminamas alus gimsta lėtai ir jam paruošti reikia daug laiko, kompanija nuolat išbando naujus receptus ir suranda vis naujų skonių. „Norime atskleisti visą alaus gamą, kad kiekvienas rastų tai, kas jam labiausiai patinka“, – sakė Ieva.
Straipsnį parengė Gintarė Valentinaitienė, Lrytas.lt žurnalistė
Poilsis prie Gaujos – pramogų ras kiekvienas
/in Keliauk /by Agnė GaidamavičiūtėTurbūt niekas nesiginčys, kad Lietuvos gamta – nuostabaus grožio. Vis dėlto, jei visi vietiniai kampeliai išvaikščioti arba tiesiog norisi kažko naujo – aplankykite Latviją. Visai netoliese besidriekiančiame Gaujos nacionaliniame parke galima rasti šį tą ypatingo.
Didžiausiame ir seniausiame Latvijos nacionaliniame parke veiklos ras tiek gamtos mylėtojai, tiek kultūros mėgėjai, tiek aktyvaus poilsio ieškotojai.
Išskirtinė vieta
Dėl savo gamtos grožio Gaujos nacionalinis parkas dažnai vadinamas Latvijos Šveicarija. Prieš tūkstančius metų besitraukiantys ledynai suformavo tikrai išskirtinį gamtos grožį, kurį kasmet aplanko daugiau kaip milijonas turistų.
Nacionaliniame gamtos parke galima rasti apie 500 istorijos ir architektūros paminklų – tik spėk rinktis. Vien miškais klaidžioti čia nereiks – parke taip pat įrengta daugybė pramogų bei poilsio vietų.
Visu parku pasigrožėti vienos dienos tikrai neužteks, bet suplanuoti ilgesnes atostogas verta – nusivilti neteks.
Turbūt gražiausiai Latvijos gamta atsiveria iš Turaidos muziejaus – rezervuaro. Čia galima rasti Turaidos mūrinę pilį, nuostabaus grožio bažnyčią, Liaudies dainų parką bei išlikusios dvaro ūkio centro pastatus.
Turistus į šią vietą traukia ne tik gamta, bet ir Turaidos Rožės istorija. Romantiška istorija pasakoja apie merginos Majos ir Siguldos pilies sodininko Heilo meilės istoriją. Savo mylimojo Maja neišdavė net tada, kai jai buvo grasinama mirtimi. Meilės istorijai įamžinti prie Turaidos pilies pasodinta liepa, prie kurios savo meilę prisiekia poros iš viso pasaulio.
Gaujos nacionaliniame parke taip pat galima rasti Araišių ežero pilį – seniausią rekonstruotą latgalių gyvenvietę, o norintiems pajusti bajorų laikų didybę, siūloma apsilankyti Ungurmuižo dvare.
Stebuklinga Sigulda
Gaujos nacionalinio parko širdyje įsikūręs Siguldos miestelis. „Dažnai turistai Siguldą vadina „Slapta vietele““, – pasakojo miesto Turizmo informacijos centro atstovė Monta Liepa.
Išties – vos keliasdešimt kilometrų nuo Rygos įsikūrusiame miestelyje puikiai dera gamtos grožis bei smagios pramogos. Vaizdingame Gaujos upės slėnyje įsikūrusiame miestelyje viskas netoli, bet mėgstantys pasivaikščioti tikrai nenuobodžiaus.
Siguldoje yra net trys pilys. „Visas pilis aplankyti galima per pusdienį, važiuojant dviračiu. Pėsčiomis užtruktų kiek daugiau, bet gamtos grožis daugelį suvilioja ir ilgam pasivaikščiojimui“, – sakė M.Liepa.
Išskirtinis dalykas Siguldoje – lynų kelio vagonas, kuriuo galima persikelti per Gaujos upę. Toks lynų kelias – vienintelis Baltijos šalyje.
Nedidelis vagonėlis 42 metrų aukštyje priešingus upės krantus sujungia kas pusvalandį. Pasiekus upės vidurį vagonėlis sustoja. Tai puiki proga apžiūrėti atsiveriantį kraštovaizdį ir pabandyti akimis surasti tris Siguldos pilis – akyliems tai tikrai pavyks.
Jei vien aukščio nepakanka, galima išmėginti ir kur kas ekstremalesnę pramogą. Kol vieni vagonėliui sustojus grožisi vaizdais, kiti su guma neria galva žemyn. „Vasarą būna daugybė norinčių. Šokinėti su guma atvyksta ir lietuviai, ir estai, ir žmonės iš kitų valstybių“, – pasakojo M.Liepa.
Ekstremalams
Ekstremalių pojūčių mėgėjams tiesiog būtina aplankyti Siguldos žiemos pramogų trasas. 1,2 kilometrų ilgio bobslėjaus ir rogučių trasa – viena nedaugelio pasaulyje, kuria džiaugtis gali tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai.
Kai nevyksta profesionalų varžybos, kiekvienas norintis gali pajusti adrenaliną, skriedamas trasos vingiais. Siguldą mėgsta slidinėjimo entuziastai, kurių šiose apylinkėse laukia gausus trasų pasirinkimas tiek mieste, tiek ir jo apylinkėse.
Tiek slidinėjimą mėgstantys vietiniai, tiek lietuviai ir kitų aplinkinių šalių turistai jau pamėgo slidinėti Kakiškalno, Reinio trasose, Ramkalnų trasoje, o Cėsių pusėje – Ozolkalne ir Žagarkalne.
Geroji naujiena nespėjusiems čia apsilankyti žiemą – Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa žemyn nusileisti galima ir vasarą!
Dar mažoka pramogų? Alankykite Siguldos apylinkes. Netoli miestelio rasite pirmąjį vertikalų vėjo tunelį Rytų Europoje. Vėjo srautas tunelyje yra toks galingas, kad atsigulęs gali skristi oru be sparnų.
Gaujos nacionaliniame parke yra įrengti ir keli nuotykių parkai – Mežakakis bei Ozokalns. Pajudėti ir skirtingų kliūčių trasas įveikti čia gali tiek mažieji, tiek tikri ekstremalai. Ozokalns siūlo ir vieną ypatingą pramogą, vadinamą Jonvabalių naktimi. Vaizdas, kai su galvalempėmis virvių takais vaikšto daugybė žmonių – nepamirštamas.
Visai netoliese įrengtas ir aukščiausias Rytų Europoje lipimui skirtas bokštas Vella, į kurį įkopti tikrai reikės drąsos. Žodžiu, pasigrožėjus nuostabia Gaujos nacionalinio parko gamta, progų aktyviai pailsėti – tik spėk rinktis.
Pailsėti
Gaujos nacionaliniame parke tiesiog būtina užsukti ir į pramogų parką Ramkalni. Ši vieta išskirtinė, nes jungia tiek sveiką poilsį, tiek aktyvias pramogas.
Norintiems atsipūsti čia įrengtos jaukios kavinės bei šiaurietiško vaikščiojimo takai, planuojantiems pajudėti – dviračių ir valčių nuoma.
Aktyvios veiklos čia taip pat apstu – vasarą pramogų parke galima išbandyti vasarinių rogučių trasą, keistą, bet labai linksmą transporto priemonę „Zorbo rutulį“, „Linksmąsias gumas“, „Skraidančią kėdę“, leidžiančią akimirksniu pakilti virš medžių viršūnių, o vaikai laukiami vairavimo mokyklėlėje.
Gaujos nacionalinis parkas išskirtinis tuo, kad čia tikrai galima rasti visko – gamtos, pramogų, poilsio vietų, istorinio, architektūrinio ir kultūrinio palikimo.
Turintiems mažiau laiko rekomenduojama išsirinkti iš gausybės siūlomų pramogų, o dar geriau – suplanuoti ilgesnes atostogas, kad būtų galima išbandyti viską.
Svetingiausia vieta
Kitas miestelis, kurį tiesiog būtina aplankyti – Valmiera. Šio miestelio istorija siekia 1624 m., tačiau apylinkėse jis išgarsėjo 1762 m., kai Rusijos imperatorius šią vietą padovanojo princui iš Vokietijos Petrui Augustui.
Valmiermuiþa, alaus darykla, Valmiera, latvija,
„Princas nusprendė, kad Valmiera bus vieta, į kurią visi norės atvykti“, – pasakojo čia gyvenanti Ieva. Valmieros mieste buvo įrengta didžiulė smuklė, medžioklės laukai bei elnių rezervuaras. Kadangi miestelis buvo įsikūręs netoli svarbaus kelio, jungiančio Vakarų Europą su Sankt Peterburgu, čia apsilankydavo daugybė svečių, o miestelio svetingumas tikrai išgarsėjo visame pasaulyje.
Istorija Valmierai nebuvo gailestinga ir daugelis senųjų pastatų buvo sugriauta per įvairius karus, bet šiandien svetingumo legenda vėl ima plisti.
2006 metais čia pradėta statyti alaus darykla „Valmiermuiža“. „Norėjome priminti tą svetingumą, sukurti naują traukos centrą visiems, keliaujantiems pro šalį ar atvykstantiems čia papramogauti“, – pasakojo Ieva.
Alaus kultūra
„Valmiermuiža“ darykloje galite ne tik paragauti alaus, bet ir sužinoti kaip jis gimsta. Pasirodo, tam tereikia keturių sudedamųjų dalių – apynių, mielių, vandens bei miežių salyklo. Per valandą darykloje galima apžiūrėti, kaip iš šių ingredientų gimsta alus, nors tikrasis jo gamybos procesas užtrunka kur kas ilgiau.
„Tam, kad pasiektume geriausią skonį, šviesus alus pas mus „miega“ mėnesį, tamsus pusantro, o kai kurie ir dar ilgiau. Dėl to juokaujame, kad geram alui reikia ir penkto ingrediento – kantrybės“, – pasakojo Ieva.
Valmiermuiþa, alaus darykla, Valmiera, latvija,
Apžiūrėjus gamybines patalpas, „Valmiermuižos“ svečiai kviečiami paragauti alaus. Kompanija gamina daugybę rūšių alaus, o jo nemėgstantiems ar nevartojantiems gali pasiūlyti ir sidro, ir įvairaus natūralaus limonado.
„Nesiginčijame su tuo, kad lietuviai turi daugybę puikaus alaus gamintojų. Bet mūsų išskirtinumas tas, kad stengiamės supažindinti žmones su alaus kultūra, parodyti, kad tai taip pat įdomus ir ypatingas gėrimas“, – pasakojo Ieva.
Kokios temperatūros patiekti reikėtų šviesų, o kokios – tamsų alų? Koks turi būti tikrai gero alaus kvapas? Kodėl skirtingo alaus rūšys turi būti patiekiamos skirtingose taurėse? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų sužinosite apsilankę „Valmiermuižos“ alaus darykloje.
Šią vietą kasmet aplanko daugybė turistų, o tai puikiai iliustruoja didžiulis žemėlapis, kuriame kiekvienas svečias kviečiamas pažymėti vietą, iš kurios atvyko. Nustebsite pamatę, iš kokių tolimų pasaulio šalių, išgirdę apie Valmieros svetingumą, atvyksta žmonės.
Straipsnį parengė Gintarė Valentinaitienė, Lrytas.lt žurnalistė
Paryžių pasiekusių meistrų sėkmės paslaptis – dirbti neskubant
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėNedideliame Latvijos Vaidavos kaimelyje lėtai gimsta moliniai indai. Čia galima rasti tiek tradicinių sriubos dubenėlių, tiek išskirtinių dizainerių kūrinių.
„Mes saugome tradicijas ir neskubame. Jei vienam dirbiniui paruošti reikia kelių savaičių, tiek ir laukiame“, – pasakoja dirbtuvės vadovas Miksas Balodis.
Miksas Balodis, „Vaidava ceramics” vadovas, D. Umbraso foto
„Vaidava Ceramics“ dirba jau 35 metus. Dar sovietiniais laikais dirbti inžinieriumi čia atvyko Mikso tėvas, o žlugus Sovietų Sąjungai tapo įmonės vadovu. „Pamenu, buvau dar visai mažiukas, kai čia laksčiau. Tada viskam vadovavo tėtis, dabar dirbtuvėmis rūpinuosi aš – tėvas tik patarinėja“, – pasakojo Miksas, perėmęs keramikos verslą.
Užgrūdintas lietaus ir vėjo
Vaidavos kaime, įsikūrusiame netoli sienos su Estija, gyvena vos 400 žmonių. Tiesa, netoli didesnis miestas – Valmiera, kuriame Miksas ir gyvena. „Kas rytą iš ten važiuoju. Netoli, užtrunku kokias 20 minučių“, – pasakojo jis. Jei ne iškaba, „Vaidaca ceramics“ primintų dar vieną šio kaimo sodybėlę – gyvenamasis namas, keli mažesni namukai, šulinys, dubenėlis kačių maisto prie durų.
Bet nuėjus už namo į akis krenta didžiulė molio krūva. „Dirbame su Latvijos raudonuoju moliu. Išsikasame, atsivežame su sunkvežimiu čia ir paliekam“, – pasakojo Miksas.
Taip krūvoje suverstas molis gali išgulėti ir visus metus – sniegas, lietus ir vėjas šią medžiagą tik užgrūdina. „Moliui gerai žiemą praleisti lauke, tada su juo lengviau dirbti“, – patirtimi dalinosi Miksas.
Žinoma, su tokiu ant žemės gulinčiu moliu nepadirbsi. Dėl to nedideliame namuke, kurio visą užima dvi didžiulės bačkos, molis iš kiemo yra maišomas su vandeniu bei didžiule pompa pumpuojamas tiesiai į kitą pastatą.
Molis čia atsiduria jau be akmenų ir lapų, tačiau jį dar reikia išvalyti. 10 valandų molis minkomas medžiaginėje armonikoje, kol gaunami švarutėlio molio „blynai“, kurių vienas sveria apie 15 kilogramų.
Molio ruošiniai, D. Umbraso foto
Tokių blynų paprastai pridaroma visam sezonui. „Dirbame su vandeniu, tad žiemą negalime nieko daryti – viskas užšaltų. Pridarome blynų ir juos sandėliuojame“, – pasakojo Miksas. Su tokiu moliu jau galima dirbti, tereikia jį vakuoti, kad neliktų oro burbuliukų.
Atsakingiausia vieta
Dauguma „Vaidava Ceramics“ produktų daromi pagal specialias gipso formas. Jas paruošti – itin atsakingas darbas, nuo kurio priklauso visų gaminių likimas. Meistras – taip ir vadina Miksas čia dirbantį vyrą.
Meistras, kuriantis gipso formas. D. Umbraso foto
Pirmiausia gimsta idėja, atgulanti popieriaus lape. Meistro užduotis – paversti ją realybe, sukuriant gipso formą, pagal kurią būtų galima lipdyti molinius gaminius.
„Kartais dizainus galvojame patys, o kartais pasikviečiame jaunų ir talentingų Latvijos dizainerių, kurie gali įgyvendinti savo idėjas“, – pasakojo Miksas.
Nedidelis kambarėlis visas baltuoja nuo gipso. „Turime kartais kažką išmesti“, – pripažįsta Miksas. Kitaip paprasčiausiai nebūtų įmanoma praeiti – ir taip panašu, kad be gipso formų kambaryje vietos yra tik meistrui.
„Vaidava ceramics“ neturi plano, kaip kurti naujas kolekcijas. „Nesistengiame kasmet pristatyti naujų kolekcijų. Kai kuriais mūsų gaminiais prekiaujama nuo pat dirbtuvių atidarymo. To aš ir norėčiau, kad prieš trejus metus sukurta kolekcija žmones domintų ir po 20 metų“, – pasakojo Miksas.
Lipdoma čia viskas – nuo paprastų dubenėlių, išmargintų tautiškais raštais, iki dizainerių kurtų daiktų eksportui.
Laukia tiek, kiek reikia
Formavimo metu į gipso plokštes pilamas sukamas molis. Jį dirbtuvių darbuotojai formuoja rankomis. Naktį molis praleidžia formose – gipsas sutraukia vandenį, dirbiniai šiek tiek sumažėja ir ryte gali būti išimami iš formų.
Vaidava ceramics, D. Umbraso foto
Taip gaunamos apvalios formos. Sudėtingesnės, netaisyklingos formos – liejamos. „Liejamas labai skystas molis, kuris greitai džiūsta. Čia pasireiškia darbuotojo meistriškumas – jei sienelė gaunasi per plona, molis neišlaiko formos, o jei per stora, paruoštu indu bus sunku naudotis. Tokius dalykus reikia pajausti“, – dėstė Miksas.
Dirbtuvėse ir pats seniausias, profesionaliausias ir brangiausias aparatas – koja sukamas molio žiedimo ratelis. Tokie čia net trys, tačiau dulkės nuvalytos tik nuo vieno. Ir jis dabar tuščias.
„Ieškome žmogaus, kuris galėtų čia dirbti, nes meistrė išėjo į pensiją. Tai sudėtingas įrenginys, tačiau jis leidžia kurti įdomiausias formas“, – pasakojo Miksas.
Iš formų ištrauktas molis gludinamas ir džiūsta – tik tada keliauja į krosnį. Beje, lietuvišką. Kai kurie gaminiai deginami vieną kartą, kiti po pirmojo deginimo dar glazūruojami, kad jais būtų galima naudotis.
Glazūravimo procesas, D. Umbraso foto
Deginti galima tik visiškai išdžiuvusius molinukus, kitaip krosnyje jie gali sprogti. Kartais prireikia 2-3 savaičių, kad indas visiškai išdžiūtų.
Moliui Vaidavoje leidžiama džiūti savaime, nors daugumoje dirbtuvių džiovinimas vyksta su specialiais ventiliatoriais, paspartinančiais procesą. „Mes niekur neskubame. Laukiame tiek, kiek reikia“, – dėstė Miksas.
Prabangiuose restoranuose
„Vaidava Ceramics“ šiuo metu dirba apie 12 žmonių, nors prieš 20 metų jų čia buvo virš 30. Apimtys nesumažėjo, tiesiog pasikeitė technolgijos. „Dabar daug procesų automatizuoti“, – paaiškino Miksas.
Bendrovei kuriant vis įdomesnius dirbinius, vis daugiau jų eksportuojama. „Daugiausia vežame į Vokietiją, Šveicariją ir Austriją, Norvegiją, Suomiją, Daniją“, – vardino Miksas.
Turi dirbtuvės klientų ir Estijoje bei Lenkijoje, o Vaidavoje lipdytų lėkščių galima rasti ir prabangiuose Prancūzijos restoranuose.
„Vaidava ceramics” kolekcija „Žemė”. D. Umbraso foto
Kai vietinėje rinkoje populiarūs įprasti dirbiniai, užsienyje domimasi įdomesne produkcija. „Neseniai pristatėme naują kolekciją pavadinimu „Žemė“. Tai indai, kurių vidus glazūruotas, tačiau išorė palikta natūrali, nedengta, tik nušlifuota, kad indais būtų galima naudotis, juos lengvai plauti“, – pasakojo Miksas. Savo patiekalus šiuose induose pateikia trimis Michelino žvaigždėmis besipuikuojantis restoranas „Papillon“ Paryžiuje.
Nors dirbiniai čia lipdomi tradiciškai, pagal senovines tradicijas, „Vaidava ceramics“ nuolat ieško kažko, kuo galėtų nustebinti. „Norime, kad mūsų dirbiniai būtų įdomūs“, – sako Miksas.
Tekstą parengė Gintarė Valentinaitienė, Lrytas.lt žurnalistė
Lietuviams pravers: slapta vietelė Latvijoje, į kurią reikia pasiimti lazdą
/in Keliauk /by Agnė GaidamavičiūtėLatvijos Šveicarija – taip vadinamas Siguldos miestas Latvijoje, gundantis ne vieną. Čia pramogų sau rasti gali tiek gamtos grožio, tiek istorijos, tiek žiemos sporto ar ekstremalių pojūčių mėgėjai.
Sigulda, Latvija, D. Umbraso foto.
„Dažnai turistai Siguldą vadina „Slapta vietele““, – pasakojo miesto Turizmo informacijos centro atstovė Monta Liepa. Išties – vos keliasdešimt kilometrų nuo Rygos įsikūrusiame miestelyje puikiai dera gamtos grožis bei smagios pramogos. Vaizdingame Gaujos upės slėnyje įsikūrusiame miestelyje viskas netoli, bet mėgstantys pasivaikščioti tikri nenuobodžiaus. Vaikščiojant po kalvotoje vietovėje įsikūrusią Siguldą atsiveria nuostabi slėnio panorama, o miesto simboliu neatsitiktinai pasirinkta lazda. „Kai pirmieji turistai atvyko į Siguldą, labai greitai suprato, kad norint viską apžiūrėti tikrai padeda vaikščiojimo lazda. Netrukus jas ėmė gaminti vietos meistrai, o šiandien lazda – viso miesto simbolis. Galima įsigyti tiek tikrų vaikščiojimui skirtų lazdų, tiek mažų suvenyrinių“, – pasakojo M.Liepa.
Pilių takas
Siguldoje yra net trys pilys. „Visas pilis aplankyti galima per pusdienį, važiuojant dviračiu. Pėsčiomis užtruktų kiek daugiau, bet gamtos grožis daugelį suvilioja ir ilgam pasivaikščiojimui“, – sakė M.Liepa. Daugiausia turistų dėmesio sulaukia Livonijos ordino Siguldos pilis, kurioje ir vietiniai – dažni svečiai.
Turaidos pilis, D. Umbraso foto.
„Tai nėra tik istorinė ar turistinė vieta. Vasarą čia rengiami įvairūs koncertai, vyksta renginiai“, – pasakojo M.Liepa. Viduramžių pilies kieme net rengiami operos festivaliai. Tingintiems daug vaikščioti nuostabūs vaizdai atsiveria užlipus ant 5 aukštų pilies bokšto. Nuo čia galima apžiūrėti visą kalvotą krašto peizažą. Norinčius pramogų pilies kieme pasitiks Livonijos ordino apdarais pasipuošęs gidas, kuris ne tik daugiau papasakos apie tai, kaip čia gyveno Livonijos ordinas, bet leis ir patiems tai išmėginti. Pavyzdžiui, pašaudyti iš tradicinio tuometinio ginklo – arbaleto. Patikėkite, tik atrodo, kad šiuo įrenginiu naudotis paprasta!
Sigulda, latvija,
„Turintys daugiau laiko,ypač vaikai, labai mėgsta dirbtuves, kurių prie pilies yra net keturios. Iš vietos amatininkų galima mokytis tradicinių baltų papuošalų gamybos, darbo su tekstile ir linu bei tradicinės medinių lazdų drožybos“, – vaikščiodama po pilies kiemą pasakojo M.Liepa.
Iš aukštai – gražiau
Išskirtinis dalykas Siguldoje – lynų kelio vagonas, kuriuo galima persikelti per Gaujos upę. Toks lynų kelias – vienintelis Baltijos šalyje. Nedidelis vagonėlis 42 metrų aukštyje priešingus upės krantus sujungia kas pusvalandį. Pasiekus upės vidurį vagonėlis sustoja. Tai puiki proga apžiūrėti atsiveriantį kraštovaizdį ir pabandyti akimis surasti tris Siguldos pilis – akyliems tai tikrai pavyks. Jei vien aukščio nepakanka, galima išmėginti ir kur kas ekstremalesnę pramogą. Kol vieni vagonėliui sustojus grožisi vaizdais, kiti su guma neria galva žemyn. „Vasarą būna daugybė norinčių. Šokinėti su guma atvyksta ir lietuviai, ir estai, ir žmonės iš kitų valstybių“, – pasakojo M.Liepa. Pasirodo, norinčių su guma nusileisti nuo lynų kelio tiek daug, kad kartais registruotis į šią pramogą reikia gerokai iš anksto. Žiemos sostinė Vasarą skrydį Siguldoje galima pajusti šokant su guma, žiemą – leidžiantis slidėmis arba skriejant rogėmis.
Sigulda, Latvija, D.Umbraso foto
1,2 kilometrų ilgio bobslėjaus ir rogučių trasa – viena nedaugelio pasaulyje, kuria džiaugtis gali tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai. Kai nevyksta profesionalų varžybos, kiekvienas norintis gali pajusti adrenaliną, skriedamas trasos vingiais.
Siguldą mėgsta slidinėjimo entuziastai, kurių šiose apylinkėse laukia gausus trasų pasirinkimas tiek mieste, tiek ir jo apylinkėse. Tiek slidinėjimą mėgstantys vietiniai, tiek lietuviai ir kitų aplinkinių šalių turistai jau pamėgo slidinėti Kakiškalno, Reinio trasose, Ramkalnų trasoje, o Cėsių pusėje – Ozolkalne ir Žagarkalne. Nuotolinės slidinėjimo trasos įrengtos ir Siguldos sporto ir aktyvaus poilsio centre.
Siguldos slidinėjimo trasa, D. Umbraso foto
Siguldos miestelyje populiarus ir skeletonas – sporto šaka, kai čiuožiama ant rogių atsigulus veidu žemyn, roges valdant vien kūno judesiais. Skeletono profesionalai Siguldoje gali dalyvauti lenktynėse, o smalsuoliai susipažinti su šia sporto šaka, o gal net pabandyti patiems taip nusileisti rogutėmis žemyn. „Siguldos žiemos trasų išskirtinumas tas, kad čia vietos randa tiek profesionalai, tiek visiški naujokai“, – dėstė M.Liepa.
Tekstą parengė Gintarė Valentinaitienė, Lrytas.lt žurnalistė
Tinklaraštininkių patirtis: išbandome latvišką kosmetiką „Madara”
/in Naujienos /by Agnė GaidamavičiūtėPavasarį nejučia pradedam rūpintis savo oda labiau – atstatyti vitaminų balansą, suteikti žvilgesio plaukams ir gaivaus spindesio odai. Kokius Latvijoje sukurtus ir pagamintus kosmetikos produktus išbandė Lietuvos tinklaraštininkės? Statistikos neskaičiavome, tačiau nesuklysime pasakydami, kad populiariausia tinklaraštininkių, kurios dalijasi savo išbandytų kosmetikos gaminių įspūdžiais, tarpe yra Madara.
Tai ekologinė kosmetika, turinti ECOCERT sertifikatą, kuris kartu su iš lūpų į lūpas sklindančiomis rekomendacijomis tik dar labiau paskatina išbandyti produktą.
Ką apie Madara kosmetiką pasakoja tinklaraštininkės?
Grožio gurmanė tinklaraščio autorė Modesta išbandė ir aprašė nemažai Madara produktų, tačiau dezodorantą pavadino džentelmenu:
„Ir pagaliau drąsiai galiu teigti, kad sutikau savo svajonių dezodorantą. Jis žavingas: dailios išvaizdos, maloniai kvepiantis, besilaikantis savo duoto žodžio apsaugoti, ypatingai stiprus, sertifikuotas ir toks artimas lietuviškai širdžiai – latvis!”
Martyna, rašanti Skaitykpaparti.lt, savo tinklaraštyje Madara kaukėms negaili pagyrų:
„Asmeniškai pačios įdomiausios veido priežiūros priemonės yra kaukės. Kodėl? Neprivalu naudoti nuolatos, rezultatas matomas iškart po naudojimo, galima naudoti kelias iš karto. Madara – kaimynų latvių gaminama natūrali, organinė kosmetika sertifikuota pagal tarptautinį ECOCERT standartą. Ir šiandien apžvelgiamos kaukės yra veganiškos, draugiškos gyvūnams (#crueltyfree), be glitimo ir riešutų. Tai argi jos iš tiesų vertos dėmesio, juk tiek daug garsių gamintojų negali pasigirti nei viena iš išvardintų savybių?!“.
Paloma’s LAB rasite visa eilę išbandytų produktų aprašymų. Tinklaraštininkės favoritas – Madara mėtinis kūno prausiklis:
„Šios dušo želės patinka tiek kvapas, tiek pati želė – putoja gerai, pakankamai skalsi, odos nesausina, kvepia gaiviai. Man ji ypač vasarą patinka, kai norisi lengvų gaivių kvapų..“
Apie grožį tinklaraščio autorė išbandė drėkinančius Madara kremus su atspalviu ir džiaugiasi atradusi lengvesnę alternatyvą kreminei pudrai, kas naudinga ypač vasaros sezonu. Tinklaraštininkė įvertino produkto multifunciškumą – jis kartu yra ir drėkiklis, ir makiažo pagrindas, ir apsauga nuo saulės. Įvertinta ir aprašyta ir produkto pakuotė:
„Kas man labai patinka, tai pakuočių dizainas. Kiekvieną pakuotę puošia stilizuotas piešinukas. Kiekvieną gaminį vis kitoks. Tačiau man jie primena šiaudų sodus, kuriuos darydavo mūsų močiutės ir buvo galima aptikti kiekvienoje kaimo troboje. Tai taip senoviška ir “baltiška”. Kas neįsivaizduojate apie ką kalbu, tai yra mūsų kultūrinio paveldo meno kūriniai, kurie daromi džiovintus šiaudus veriant ant siūlo.”
Apie grožį tinklaraščio verdiktas:
„Mane papirko tas spindinčios odos efektas, taip vis ir prigaudavau save spoksant į veidrodį. Dieną “dėvi” šį atspalvį suteikiantį kremą, o vakarui ant viršaus dar užsimeti mineralinio makiažo pagrindo, jei yra poreikis. O oda vistiek švyti:) “
Ar jau palepinai savo odą Madara kosmetikos gaminiais?