Latvijos gamintojai – tradicijų, technologijų ir eko idėjų darna

Kol vieni džiaugiasi užsienio investuotojais, kiti puoselėja vietinius verslus. Štai Latvijoje, prie Gaujos upės, galima rasti šūsnį kompanijų, sugebančių puikiai suderinti tradicijas, modernias technologijas ir eko idėjas.

Latviai vietinius savo gamintojus mėgsta ir dosniai atveria savo pinigines kiek brangesnei, bet ekologiškai ir natūraliai produkcijai – ar tai būtų alus, ar maistas mažyliams, ar skanėstai smaguriams.

Tyrelės – iš vietos vaisių

„Turbūt kiekviena mama žino, kad vaikui geriausia valgyti vaisius ir daržoves, kurie auga netoliese“, – įsitikinusi Egija Martinsone. Supratusi, kad Latvijoje trūksta tokio natūralaus kūdikių maisto, nusprendė pati imtis verslo. Šiandien jos sukurtas prekės ženklas gamina maisto produktus visai šeimai, o produkcijos galima įsigyti ir Lietuvoje, ir Taivane.

„Viskas iš mano pačios patirties“, – pasakojo kompanijos „Lat eko food“, valdančios prekės ženklą „Rūdolfs“, vadovė Egija Martinsone.

Rūdolfs yra E.Martinsone sūnus ir būtent jis moterį pastūmėjo 2010 m. Įkurti natūralias tyreles kūdikiams gaminančią kompaniją. Pirmą ir kol kas vienintelę Latvijoje.

„Kai mano Rūdolfui buvo pusė metų, ėmiau galvoti apie vietinės gamybos vaikų maistą. Tokio Latvijoje nebuvo, tad nusprendžiau verslo imtis pati“, – pasakojo E.Martinsone.

Jos idėja buvo paprasta – sukurti natūralų maistą kūdikiams iš natūralių, šalia augančių ingridientų. Dauguma produktų, reikalingų tyrelių gamybai, kompanijai tiekia vietiniai Latvijos ūkininkai.

Šiandien kompanija siūlo net 40 skirtingų rūšių kūdikių maisto – su vaisiais, daržovėmis, mėsa, uogomis… Produkcija Latvijoje mėgiama, kad jau galima rasti ir „Rūdolfs“ gaminių visai šeimai.

„Pradėjome gaminti kelių skirtingų skonių kečupą, sultis, džemus, ką tik pristatėme ir tirštus vaisių kokteilius“, – pasakojo kompanijos vadovė.

Visi „Rūdolfs“ produktai organiški ir šimtu procentu ekologiški. „Mūsų tikslas yra kokybė. Ir tai tikrai jaučiasi vien paragus mūsų produkcijos“, – pasakojo E.Martinsone.

Kompanijos produkcijos galima rasti didžiuosiuose Baltijos šalių prekybos tinkluose bei specialiose kūdikiams skirtose ar ekologiškų prekių parduotuvėse. 90 proc. savo produkcijos „Lat eko food“ eksportuoja.

„Latvijoje populiariausios tyrelės su moliūgais, Lietuvoje – su obuoliais“, – vardino E.Martinsone. „Rūdolfs“ produkcijos galima rasti Artimuosiuose Rytuose, Indijoje, Taivane, Kuvaite, Katere.

„Greitai turėsime ir Kinijos organinio maisto sertifikatą, nes kinai labai domisi mūsų produkcija ir norėtų ja prekiauti“, – džiaugėsi E.Martinsone.

Artimiausiuose kompanijos ateities planuose – plėsti prekių asortimentą bei ieškoti naujų eksporto rinkų.

„Latvijoje tiesiog per mažai vaikų, todėl eksportas mums yra būtinas“, – pasakojo „Lat eko food“ vadovė.

Ekologiški skanėstai

Visai netoliese puikią vietelę gali rasti jau paaugę smaguriai. Tai įmonė „Ramkalni Nordeco“, gaminanti sveikus ekologiškus saldumynus iš įvairių vaisių ir uogų.

Idėja sukurti tokią įmonę kilo pačiame ekonominės krizės įkarštyje – 2009 m. „Situacija tuomet buvo prasta. Daug įmonių bankrutavo, o mes nusprendėme, kad atėjo laikas suimti viską į savo rankas ir kažką sukurti“, – pasakojo įmonės projektų vadovė Linksma Putnane.

„Ramkalni Nordeco“ įsikūrusi nuostabiame Latvijos kampelyje apsuptame miškų. Dėl to įsukti verslą sunku nebuvo – aplink daugybė uogų ir sodų su vaisiais.

„Prisiminėme tradicijas ir pradėjome vaisius bei uogas džiovinti ir iš jų gaminti saldumynus“, – pasakojo L.Putnane.

Šiandien kompanija skanėstus ruošia iš obuolių, spanguolių, braškių, rabarbarų, kriaušių ir net moliūgų. Procesas ilgas, tačiau vertas rezultato.

Pirmiausia vaisiai ir uogos yra nuplaunami, tuomet smulkinami. Taip paruoštos gėrybės yra kelias paras „maudomos“ sirupe, o vėliau džiovinamos. „Džiovinimo laikas priklauso nuo produktų, bet dažniausiai užtrunka ilgai. Džioviname mažoje temperatūroje, kad išliktų kuo daugiau natūralių medžiagų“, – pasakojo L.Putnane.

Dėl to nors ir saldūs, „Ramkalni“ skanėstai sveiki, o latviai tai vertina.

„Mūsų produkcija nėra pigi. Parduotuvėse tikrai galima rasti pigesnių džiovintų vaisių, bet jie paruošti greitai, pridėta įvairių chemikalų. Dėl to žmonės mielai moka daugiau, nes pirkdami mūsų produkciją tikrai žino, kad valgo natūralius ir ekologiškus produktus“, – pasakojo L.Putnane.

Alaus kultūra

Jei saldumynai nevilioja, galima pasmaguriauti ir latviško alaus. Taip pat ilgai ir su meile ruošiamo bei natūralaus.

Būtent tokį alų gamina Valmieros miestelyje įsikūrusi gamykla „Valmiermuiža“. Nedidelis miestelis nuo seno garsėjo svetingumu, o 2009 m. čia pradėta statyti alaus darykla šias tradicijas gaivina.

„Norėjome priminti tą svetingumą, sukurti naują traukos centrą visiems, keliaujantiems pro šalį ar atvykstantiems čia papramogauti“, – pasakojo čia gyvenanti ir alaus darykloje dirbanti Ieva.

„Valmiermuiža“ darykloje galima ne tik paragauti alaus, bet ir sužinoti kaip jis gimsta. Pasirodo, tam tereikia keturių sudedamųjų dalių – apynių, mielių, vandens bei miežių salyklo.

Per valandą darykloje galima apžiūrėti, kaip iš šių ingredientų gimsta alus, nors tikrasis jo gamybos procesas užtrunka kur kas ilgiau. „Tam, kad pasiektume geriausią skonį, šviesus alus pas mus „miega“ mėnesį, tamsus pusantro, o kai kurie ir dar ilgiau. Dėl to juokaujame, kad geram alui reikia ir penkto ingrediento – kantrybės“, – pasakojo Ieva.

Kompanija gamina daugybę rūšių alaus, o jo nemėgstantiems ar nevartojantiems gali pasiūlyti ir sidro, ir įvairaus natūralaus limonado.

„Nesiginčijame su tuo, kad lietuviai turi daugybę puikaus alaus gamintojų. Bet mūsų išskirtinumas tas, kad stengiamės supažindinti žmones su alaus kultūra, parodyti, kad tai taip pat įdomus ir ypatingas gėrimas“, – pasakojo Ieva.

Nors taip gaminamas alus gimsta lėtai ir jam paruošti reikia daug laiko, kompanija nuolat išbando naujus receptus ir suranda vis naujų skonių. „Norime atskleisti visą alaus gamą, kad kiekvienas rastų tai, kas jam labiausiai patinka“, – sakė Ieva.

Straipsnį parengė Gintarė Valentinaitienė, Lrytas.lt žurnalistė