Siguldoje pramogauk aktyviai!

Atostogos – metas, kai norime atsiplėšti nuo kasdienių darbų ir ieškome nekasdienių potyrių. Šįkart pristatome 3 aktyvias pramogas Siguldoje, kur Jūsų laukia nuotykiai, adrenalinas ir nepamirštami įspūdžiai.

Šuolis su guma iš 43 m aukščio keltuvo

Gaujos nacionaliniame parke esančiu keltuvu (vagonėliu, kelliančiu lynais, panašiai kaip Druskininkuose) galima pakilti į 43 m aukštį virš Gaujos upės. Šuolius iš oro tramvajaus išbandė jau daugiau nei 100 000 žmonių!

Pakilus iš tokio aukščio galima grožėtis Gaujos pakrančių vaizdais ir įsitikinti, kad Sigulda ne veltui vadinama Latvijos Šveicarija.

Norintys šokti prieš keliaudami turėtų pasitikslinti šuolių iš keltuvo laiką, nes paprastai šuoliai vykdomi vakarais, tad dienos metu verta susiplanuoti kitas pramogas, kurių Gaujos nacionaliniame parke gausu.

139644943417

Oro tunelis

Aerodium – pirmasis vertilaus vėjo tunelis Rytų Europoje, kur kiekvienas norintis gali patirti skrydžio malonumą. Vėjo srovė yra tokia galinga, kad skrydžiui nereikia jokios papildomos įrangos, tik patogios, judesių nevaržančios aprangos. Minimali skrydžio trukmė 2 minutės, o organizatoriai rekomenduoja pirmam kartui bent 4-6 minutes, kad pajustutėme tikrą skrydžio malonumą.

IMG_0371

Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa

1986 metais pradėjusi veikti trasa yra viena iš nedaugelio trasų, skirta tiek profesionaliems sportininkams, tiek lankytojams. Kiekvieną sezoną čia vyksta ir tarptautinės, ir nacionalinio lygio varžybos.

Kai trasoje nevyksta varžybos, kiekvienas turi galimybę gauti adrenalino išmėgindamas trasos vingius.

Trasoje, kurios ilgis siekia 1,2 km, žiemą galite skrieti net iki 125 km/h greitį, o vasarą – 85 km/h!

Tai tikras nuotykis!

bobslėjaus trasa

Trumpiausią metų naktį švęsk Latvijoje!

Ar žinote, kokia šventė Latvijoje yra populiaresnė nei šv. Kalėdos?

Daug pagoniškų tradicijų išsaugojusioje Latvijoje populiariausia šventė yra Joninės (latviškai, Ligo), kai latviai švenčia trumpiausią metuose naktį ir švenčia iki ryto, kol saulė patekės.

marasloks_lv

Panašiai kaip ir Lietuvoje, Joninės švenčiamos užmiestyje, gamtoje, deginant laužus, pinant vainikus ir kaitinantis pirtyje bei maudantis ežere. Svarbiausi šventės atributai – alus, kmynai, sūris, šokiai.

 

13417649_869390646520417_8992394103151395707_n

Populiariausias Joninių gėrimas – alus, kurį Joninių naktį latviai geria iki ryto. Galima daryti prielaidą, kad ne veltui šventė vadinasi Ligo, nuo latviško žodžio, reiškiančio supuokles, lingavimą, o nuo išgerto alaus ne vienas eidamas linguoja.

valmiermuiza alus

Valmiermuiža regione įsikūrusioje dalykloje gaminamas kraftinis Valmiermuiža alus, kuris yra gyvas, nepasterizuotas alus, verdamas laikantis senųjų alaus grynumo taisyklių – tik 4 natūralūs ingredientai (vanduo, salyklas, apyniai ir mielės).

valmiermuiza alus 1

Jei Jonines švęsit Siguldos pilies apylinkėse, verta paragauti šiame regione gaminamo garsiojo Bauskos alaus. Beje, Bauskos alaus darykloje organizuojamos degustacijos,  ekskursijos. Nepraleiskit progos apsilankyti!

13450876_894912530635683_9071613964468485216_n

Vienas pagrindinių Joninių patiekalų – varškės sūris.  Paragaukit Trikata siers, SierŠtelle, Ievas Siers sūrių ir pamatysit, kad skirtinguose reguonuose sūrių skonis – skirtingas! Sūris dažniausiai gardinamas kmynais, druska, krapais, tačiau verta paragauti ir netradicinių, naujų skonių, pavyzdžiui aštraus, gardinto čili pipirais, prieskoninėmis žolelėmis, spanguolėmis, saulėje džiovintais pomidorais, riešutais, kepto ar rūkyto sūrio. O gal išdrįsit paragauti sūrio su dilgelėmis?

Su sūriu kartu valgoma ir naminė rūginė duona. Jei Jonines švęsit Latvijoje, rekomenduojame paragauti Lači duonos,  kepamos pagal senąsias tradicijas.

laci

Skirtinguose Latvijos regionuose galit rasti Liepkalni kepyklos firmines parduotuvėles. Iš tolo bandelių ir duonos kvapas vilioja užsukti ir paragauti daugiau nei 50 rūšių kepinių!

Tiems, kas jau esat prisiragavę tradicinės duonos ir norit kažko, kas maloniai nustebintų, ieškokit ZeMaize duonos. Pagardinta įvairiomis sėklomis, džiovintais vaisiais, riešutais, o gal avižų ar grikių miltų duona bus Jūsų Joninių vaišių stalo atradimas?

Godzi-ogu_maize-3

Rygos Duomo aikštėje kasmet rengiamas ypatingas vasaros saulėgrįžos turgus, kad tinkamai pasiruoštumėte didžiausiai metų šventei. Įspūdingos gėlių kompozicijos ir vainikai, gardžios rūkytos žuvys ir mėsa, naminis sūris iš visų Latvijos regionų – visa tai bus galima rasti turguje, o pasivaikščiojimą ir apsipirkimą visą dieną lydės linksmos dainos. Daugiau apie turgų skaitykite: Latvia.travel

Rygiečiai, neturintys galimybių švęsti Joninių užmiestyje, bei miesto svečiai kviečiami švęsti Jonines „Lyguosim krantinėje“ („Līgosim krastmalā“), kur vyks kultūriniai renginiai, liaudies dainininkų, šokėjų, latvių aktorių, menininkų, didžėjų pasirodymai. Plačiau apie šį renginį skaitykite: Latvia.travel 

P.s. Kaip jau neretai nutinka, Jonines lydi lietus. Pasirūpinkite tinkama apranga. Rekomenduojame stilingus Rain:is lietpalčius.

12 dalykų, kuriuos supras tik rygiečiai

1. Geriausi vakarai prasideda prie Laimos laikrodžio. Jau beveik 100 metų Laimos laikrodis yra ta vieta, kur prasideda daugiausia pasimatymų. Vietiniams įprasta matyti šalia laikrodžio nerimastingai į laikrodį žvilgčiojančius ir laukiančius pirmojo pasimatymo su viltimi, kad jis praeis sėkmingai.

riga-laima-clock-meeting-pointFoto: eatriga.lv

2. Krapai tinka prie bet ko. Nors krapai visame pasaulyje žinomi ir naudojami, bet latvių virtuvėje jie naudojami bene plačiausiai. Latviai krapais gardina sriubas, naudoja kepdami mėsos ir žuvies kepsnius, salotas. Rygiečiai krapais net gardina gėrimus, išbandykit!

nordictwinkle

Foto: Nordictwinkle.com

3. Gėlės kiekvienai progai ir be progos. Daugelyje pasaulio šalių išvydę vyrą, nešiną puokšte gėlių, galite atspėti, kad jis skuba į pasimatymą. Rygiečiams tėra vos kelios progros, kodėl jie neturėtų pirkti gėlių, tad mielai jas dovanoja tiek seniai matytiems artimiesiems ir draugams, tiek ir tiems, kuriuos matė vos prieš kelas valandas.

pinterestFoto: Pinterest

4. Niekada nėra per šalta valgyti ledus. Daugelis žmonių mano,kad ledai – vasariškas desertas, kuriuo mėgaujamasi dažniausiai per vasaros atostogas. Tačiau rygiečiai mėgsta ledus net ir šaltu oru, juosderina su unikaliais ingredientais, pavyzdžiui, rugine duona, Rygos balzamu ar kitais. Net Estijos prezidentas nusprendė padaryti labai trumpai tarptautinį vizitą 2014 tik, kad jis galėtų kirsti sieną nusipirkti iš Latvijos prekybos centruose.

ferretingoutthefun_comFoto: ferretingoutthefun.com

5. Rygiečiai – gamtos mylėtojai.  Ryga – triukšmingas miestas, bet miestiečiai jaučia glaudų ryšį su gamta. Darbo dienomis dirbdami ofisuose IT ar personalo valdymo srityje, miestiečiai savaitgaliais demonstruoja tikruosius savo įgūdžius, grybaudami, uogaudami ir pan. raamitravelFoto: Raamitravel.com

6. Yra tik keli dalykai, svarbesni už ledo ritulį. Būdami Rygoje, niekada per daug nenutolsite nuo čiuožyklos, kurioje žaidžiamas ledo ritulys, kuris Latvijoje žaidžiamas jau daugiau nei šimtmetį. Latvija yra viena iš trijų šalių, kartu su Kanados ir Suomijos, kur tai nacionalinis sportas.

dinamoriga Foto: dinamoriga.lv

7. Šviesiaplaukėms skiriami paradai. Nors dauguma miestų turi vykstančius paradus, bet Ryga turi išskirtinį, skirtą šviesiaplaukiams. Go Blonde festivalis prasidėjo 2009 kaip šiek tiek keistas bandymas „skatinti ekonomikos augimą” ir „pralinksminti žmones”. Tai dabar kasmetinis renginys ir sutraukia lankytojus iš viso pasaulio.

schwartzpr_de

Foto: schwartzpr.de

8. Pamatyti įžymybę ne taip jau sunku. Žmonės dideliuose miestuose gali susijaudinti ir karštai reaguoti išvydę žinomus žmones realiame gyvenime. Statistiškai eilinis rygietis turi nors vieną žinomą žmogų savo draugų rate. Latviai pripratę matyti latvių aktorius, dainininkus, muzikantus ar žymius sportininkus dažniau apsipirkinėjančius prekybos centruose nei išvysti juos žurnalų puslapiuose.

9. Jugendo stilius – visad madingas. Kai kurie turi eiti į muziejų, kad pamatytų didį meną, o rygiečiai vaikščioja savo miesto gatvėmis lyg muziejuje, puoštame gėlių motyvais, skulptūromis ir kitais Jugendo stiliaus elementais.

art noveau

Foto: balticblues-events.com

10. 15 laipsnių šilumos – tinkamas oras poilsiui paplūdimyje. Mylios nesugadintų paplūdimių driekiasi vos už keliolikos minučių kelio nuo Rygos. Tad vos tik sniegui nutirpus ir orui šiek tiek sušilus, rygiečiai traukia iš spintos maudymosi kostiumus ir važiuoja prie jūros.

Riga_in

Foto: Riga.in

11. Kalėdų eglutė – pasididžiavimo objektas. Rygiečiai žino, kad būtent jų mieste prieš 500 metų buvo papuošta pirmoji pasaulyje kalėdų eglutė. Rotušės aikštėje yra pažymėta vieta, kur stovėjo pirmoji eglutė. Estai bandė užginčyti šį faktą, tačiau jiems pritrūko įrodymų.

onlystuff_eu

Foto: onlystuff.eu

12. Keistai apsirengę vyrai greičiausiai ne vietiniai. Pigios avialinijos pradėjo skraidyti į Rygos oro uostą apie 2000 m. Netikėti to padariniai – nemažai anglų ir kitų šalių piliečių atvyksta į Rygą švęsti savo bernvakarių, kurių metu dėvi keisčiausius kostiumus, pavyzdžiui Supermeno, Betmeno ar kitų.

Parengta pagal: taxify.eu straipsnį.

 

Rundalės pilyje 280-ojo jubiliejaus proga atidaromi nauji kambariai

Rundalė – didžiausia ir prabangiausia barokinė pilis Latvijoje 280-ojo jubiliejaus proga lankytojams atidaro naujus kambarius.  Kuržemės kunigaikščio Ernst Johann von Biron buvusi vasaros rezidencija – architekto Francesco Bartolomeo Rastrelli kūrinys.

Imants Lancmanis, rūmų direktorius, šių metų naujoves pristato kaip itin vertingas ir kviečia nedelsti jas aplankyti jau šią vasarą.

Naujas kambarys pirmajame rūmų aukšte, įrengtas klasicizmo stiliumi, bus prijungtas prie nuolatinės parodos Rundalės pilyje „Nuo gotikos iki moderno”, kurioje  pristatomi dešimt kambarių, dekoruotų įvairiais skirtingais stiliais.

Rundale 2

Kambarys nors ir nedidelis, bet jame pristatoma 18 a. istorija, kiekvienai šaliai skiriame erdvė (siena). Daugiausia erdvės skiriama Prancūzijai, nes specialiai šiam kambariui iš Prancūzijos atvežamas tikras židinys. Savo sieną (erdvę) turės ir Didžioji Britanija bei Rusija. Pastarajai skirtas ekscentriškas eksponatas – krėslas išcarienės Jekaterinos rūmų  Žaliojo valgomojo, kurį netikėtai muziejus įsigijo.

Iki 2018-ųjų planuojama atidaryti dar keturis kambarius, įrengtus pagal skirtingus laikmečių stilius, tokius, kaip imperializmo, jungento, kt.

Antrajame  atidaromame kambaryje pristatoma von Baehr šeimos portretų kolekcija, kurią sudaro 23 portretai. Neramius laikus išgyvenę portretai yra retenybė. Muziejui portretus perdavė šeimos nariai.

Von Baehr šeima gyveno Kuržemėje daugiau nei 350 metų, o jų palikimas yra pripažįstamas beveik visiems.

Rundale 3

Parengta pagal: lsm.lv

 

Latvijos dienų metu įteikti „Nameja Balva 2016” verslo apdovanojimai

Ketvirtadienio popietę Vilniuje, vykstant „Atrask Latviją“ renginiams, išdalinti „Nameja Balva 2016“ verslo apdovanojimai. Xcelsior šiuolaikinio dizaino galerijoje vykusioje ceremonijoje apdovanojimai įteikti Latvijos įmonėms, veikiančioms Lietuvoje, kurios praėjusiais metais pasiekė geriausius rezultatus. Taip pat buvo apdovanoti geriausi partneriai Lietuvoje – Lietuvos bendrovės, asociacijos ir kitos įstaigos, su kuriomis Latvijos įmonių bendradarbiavimas praėjusiais metais buvo ypač sėkmingas.

NUOTRAUKA-38

 

Renginyje susirinkusius svečius pasveikino viešnia iš Latvijos, Ivita Burmistre, Latvijos URM Ekonominių santykių ir vystomojo bendradarbiavimo politikos departamento direktorė, kuri ir įteikė laimėtojams apdovanojimus. Sveikinimo kalbą susirinkusiems svečiams tarė ir Einars Semanis, Latvijos ambasadorius Lietuvoje, kuris pasidžiaugė gražia kaimyninių šalių bendradarbiavimo tradicija.

NUOTRAUKA-17

 

„Nameja Balva 2016“ už didžiausią eksporto į Lietuvą 2015 m. apdovanojimas įteiktas SIA „Baltic Wild“. Įmonė, gaminanti aukščiausios kokybės mėsos gaminius, juos į Lietuvą eksportuoja nuo 2014-ųjų, tačiau būtent pernai matomas įspūdingas eksporto apmičių pokytis.  SIA „Baltic Wild“ eksporto apimtys 2015-aisiais siekia 27,5 tūkst. Eur.

NUOTRAUKA-19

Antrojoje nominacijoje apdovanota įmonė, pernai sumokėjusi daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą. Apdovanojimas šioje nominacijoje įteiktas UAB „Elektrum Lietuva“. Ši įmonė, teikianti elektros energiją, pernai Lietuvos biudžetą papildėdaugiau nei 16 mln. Eur..

NUOTRAUKA-20

Apdovanojimas už didžiausią indėlį į Lietuvos infrastruktūrą įteiktas AS „A.C.B.“. Kelius tiesianti įmonė kartu su partneriais Lietuvoje įgyvendino ne vieną projektą, kurių tarpe ir Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcija.

NUOTRAUKA-91

Apdovanojimai įteikti geriausiems Latvijos partneriams Lietuvoje: „V2 Concept Store” ir žurnalui „N WIND”, su kuriais buvo įgyvendinti net keli projektai, pristatantys Latvijos dizainą Vilniuje ir Kaune. Jų metu Lietuvos rinkai pristatyti net 14 Latvijos dizainerių.

NUOTRAUKA-21

Geriausio partnerio apdovanojimas įteiktas Lietuvos tekstilės gamintojų asociacijai, organizuojančiai didžiausią tekstilės parodą „Baltic Fashion and Textile”. Praėjusiais metais, bendradarbiaujant su asociacija, parodoje dalyvavo gausus būrys Latvijos tekstilės gamintojų, kurie užmezgė verslo kontaktus mūsų šalyje.

„Baroca” ekologiškų prekių parduotuvė, įsikūrusi Vilniaus senamiestyje taip gavo geriausio partnerio apdovanojimą. Jau daugelį metų parduotuvė prekiauja itin kokybiškais ekologiškais gaminiais, pagamintais Latvijoje.

NUOTRAUKA-8

„Nameja Balva“ – nuo 2006-ųjų metų Latvijos Įmonių rūmų Lietuvoje kartu su Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje organizuojami apdovanojimai, siekiant skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimą.

„Atrask Latviją“ renginių ciklo pabaigą vainikuos net du Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiantys koncertai. Gegužės 2 d. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Alinos Orlovos koncertą, kurio svečiu taps latvių grupės „DaGamba“ violončelininkas  Valters Pucė. O gegužės 4 d., Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, šv. Kotrynos bažnyčioje koncertuos grupė „DaGamba“ iš Latvijos. „DaGamba“ scenoje kuria dinamiškus muzikinius pasirodymus, kuriuose įspūdingai skamba tiek Liudvikas van Bethovenas, tiek „Led Zeppelin“.

ATRASK LATVIJĄ: Alina Orlova ir VALTERS PUCE

  • ALINA ORLOVA (LT) – vokalas, klavišiniai
  • VALTERS PUCE (LV) – violončelė

Atrask Latviją – koncertų ciklas šv. Kotrynos bažnyčioje, skirtas paminėti Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kuriame kviečiame susipažinti su kaimyninės šalies ir mūsų mylimų atlikėjų projektais.

Gegužės 2 d. kviečiame į grupės DAGAMBA violončelisto Valters Puce ir Alinos Orlovos koncertą šv. Kotrynos bažnyčioje.

Alina Orlova – itin retas svečias Lietuvos scenoje, dažniau ją galima išgirsti kažkur Rytinės Europos platybėse, keliaujančią su savo jau per tiek metų sukaupta solidžia, nesumeluotų, įvertintų ir širdį virpinančių kūrinių programa. Jos muzika jau seniai perlipo Lietuvos sienas – albumai leidžiami Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, o koncertai svečiose šalyje sulaukia pilnas sales gerbėjų. Alina Orlova – savito muzikinio stiliaus atlikėja, kurios kūryba neretai apibūdinama kaip alternative folk. A. Orlovą jos muzikos gerbėjai dievina už svajingą, lyrišką, ramią, bet teatrališką atmosferą, o jos vokalo tembro nesumaišysi su niekuo kitu.

Valters Puce – grupės DAGAMBA violončelistas. Kartu su grupe scenoje kuriantis dinamiškus muzikinius pasirodymus, kuriuose įspūdingai suskamba grojamas tiek Bethovenas, tiek ir „Led Zeppelin“.

Dalyvavęs įvairiuose muzikiniuose projektuose ir grojęs su Gruzijos etnojazz grupe „Shin“, violončelių trio „Melo M“, grupe „Marana“, taip pat dalyvavo projektuose su dirigentais Normund Shne ir Andris Veismanis.

Valters Puce studijavo Briuselio karališkojoje konservatorijoje, Jazeps Vitols Latvijos muzikos akademijoje, Leipcigo muzikos ir teatro universitete „Felix Mendelssohn Bartholdy“. Dalyvavęs meistriškumo kursuose su Natalia Gutman, Gary Hoffman, Frans Helmerson, Misha Maisky, Maksim Utkin, Bernard Greenhouse, Tilman Vik.

Valters – violončelistų konkursų dalyvis, gaintis pasigirti tapęs laureatu tokiuose konkursuose, kaip Concertino Prague (Čekija), K. Davidova, A.Dombrovska (Latvija), Briuselio Karališkosios akademijos violončelininkų konkursas (Belgija),  Terem Crossover International Music Competition (Rusija), International Songwriting Competition (JAV).

„Daug improvizacijos ir daug netikėtumų mums patiems“ – koncertui besiruošiantys atlikėjai neatskleidžia šventinio koncerto programos detalių.

Bilietus galite įsigyti „Tiketoje“.

ATRASK LATVIJĄ: DAGAMBA

 

  • VALTERS PUCĖ (violončelė, kompozicijos / Latvija)
  • ANTONS TROCJUKS (violončelė)
  • DAINIUS TENYS (fortepijonas, Lietuva)
  • HAMIDREZA RAHBARALAM (perkusija – daf, setar, balsas; Iranas)

Atrask Latviją – koncertų ciklas šv. Kotrynos bažnyčioje, skirtas paminėti Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kuriame kviečiame pažinti kaimyninės šalies muziką.

Grupės DAGAMBA nariai kviečia į dinamišką ir įtraukiantį muzikinį pasirodymą šv. Kotrynos bažnyčioje gegužės 4 d.. Nenustebkite, jei nejučia patys tapsite jo dalimi.

DAGAMBA – tai world, rock, pop ir klasikinės muzikos sintezė.

Grupė DAGAMBA jungia Rytų ir Vakarų muzikines kultūras išgaudami unikalų ir išradingą garsą. Jie žengia į anksčiau netyrinėtas muzikos teritorijas ir kuria ryškų ir dinamišką muzikinį spektaklį. DAGAMBA atliekama muzika yra tiek pat įspūdinga, kai jie groja ir Bethoveną ir „Led Zeppelin“. Tarptautinė keturių atlikėjų komanda „Dagamba“ dažnai įvardijama muzikos chuliganais, nes neišsitenka vieno muzikos žanro, stiliaus, epochų rėmuose. Jie virtuoziškai apjungia klasiką, roką, pop muziką, pagardindami tai neįtikėtina temperamento bei humoro doze.

VALTERS PUCĖ (violončelė, kompozicijos / Latvija)
Išsilavinimas – Briuselio karališkoji konservatorija (J.Reulling), Jazeps Vitols Latvijos muzikos akademija, Leipcigo muzikos ir teatro universitetas „Felix Mendelssohn Bartholdy“.
Meistriškumo kursai su Natalia Gutman, Gary Hoffman, Frans Helmerson, Misha Maisky, Maksim Utkin, Bernard Greenhouse, Tilman Vik.
Apdovanojimai – Concertino Prague (Čekija), K. Davidova, A.Dombrovska (Latvija) / Briuselio Karališkosios akademijos violončelininkų konkursas (Belgija) / Terem Crossover International Music Competition (Rusija) / International Songwriting Competition (JAV).
Grojo su Gruzijos etnojazz grupe „Shin“, violončelių trio „Melo M“, grupe „Marana“, dalyvavo projektuose su dirigentais Normund Shne ir Andris Veismanis.

ANTONS TROCJUKS (violončelė)
Mokėsi Latvijos J.Vitols muzikos akademijoje, N.Rimskij‐Korsakov muzikos koledže Peterburge.
Apdovanojimai – Latvijos talentų konkursas, Igor Mravinski konkursas (Rusija), J. F. Docauer jaunųjų violončelininkų konkursas (Vokietija), Karl Davidov konkursas (Latvija), Tarptautinis konkursas „XXI amžiaus virtuozai“ (Rusija), Tarptautinis muzikos turnyras (Vokietija) / Visų instrumentu muzikantų konkurse (Italija) ir kitu.

DAINIUS TENYS (fortepijonas, Lietuva)
Mokėsi Rygos Jazepo Medinio prof./vidurinėje muzikos mokykloje, šiuo metu studijuoja Latvijos muzikos akademijoje. Meistriškumo kursai – Dominique Merlet (Prancūzija), Victor Goldberg (Izraelis), Dmitri Bashkirov (Rusija), Julian Martin (JAV), Jerome Lowenthal (JAV), Andrey Gavrilov (Rusija) ir kiti.
Apdovanojimai – Musica Insieme (Venezija/Italija) (2011) / Citta di Barletta (Barletta/Italija) (2012) / Latvijos talentai 2007 (Latvija) / “Mezinarodni’ klavirnini prehlidka” (Čekija) (2012) / Gradus ad Parnassum (2006) 6-asis Tarptautinis Jāzeps Vītols pianistų konkursas (Latvija) (2014) ir daugelis kitu.
Dainis daug koncertuoja kaip klasikinis solo pianistas, kasmet teisėjauja konkurse „Torre Ratti Musica“ (Italija). T. Reiterio fondu pripazintas Latvijos metu muzikantu 2013.

HAMIDREZA RAHBARALAM (perkusija – daf, setar, balsas; Iranas)
Mokėsi Teherano universitete. Koncertavo Irane, Turkijoje, Indijoje, Anglijoje ir Baltijos šalyse.
Be perkusinio instrumento Daf jis dar groja Rytų muzikos instrumentais – Setar, Tambur, Jumbo ir kitais. Hamidreza koncertavo su tokiais atlikėjai kaip “Sema in Fire” („Sama dar Atash”), “Biston tanbour players” („Tanbour navazane Biston”), ”Boys” („Goran”).

Bilietus galite įsigyti „Tiketoje“.