Rediscover Latvia – Vidzeme, Latgale and more…

The Embassy of Latvia to Lithuania and LatviaTravel | Investment and Development Agency of Latvia – LIAA invite you to the seminar: “Rediscover Latvia –  Vidzeme, Latgale and more…”

April 10, 2025 | 13:00 – 17:00
Radisson Collection Astorija Hotel, Vilnius

Join to explore the latest trends in Latvian tourism, including leisure and business travel opportunities across various regions and cities. Meet Latvian tourism representatives, expand your network, and gain valuable insights into travel in Latvia.

Please confirm your participation by April 4, 2025
kristine.mickane@liaa.gov.lv
Working language: English

Jeļena Markūne, Rasma Balklava and Vitālijs Markūns received the Certificates of Appreciation from the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Latvia

On January 29, 2025, a ceremonial event dedicated to the Day of International Recognition (de iure) of the Republic of Latvia was held at the Ministry of Foreign Affairs in Riga. At the ceremonial event, Minister of Foreign Affairs Baiba Braže thanked the diplomats of the Ministry of Foreign Affairs and presented the Certificate of Appreciation from the Cabinet of Ministers for their selflessness, professionalism, ensuring the implementation and defense of Latvia’s interests. Representatives of the Ministry of Foreign Affairs and cooperation organizations also received Certificates of Appreciation from the Ministry of Foreign Affairs for significant personal contribution to the foreign service and the state of Latvia.

Among the recipients of the Certificates of Appreciation of the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Latvia – Jeļena Markūne, Representative of the Latvian Chamber of Commerce and Industry (LCCI) in Lithuania, Rasma Balklava, author of the book “Beyond the Borders” and Vitālijs Markūns, Executive Director of the Latvian Chamber of Commerce in Lithuania, for significant personal contribution to the foreign service and the state of Latvia.

Jeļena Markūne received the award for her long-term cooperation in promoting economic relations between Latvia and Lithuania, while Vitālijs Markūns was recognized for his successful cooperation and significant contribution to the organization of visits, conferences and other international events. Both Jeļena Markūne and Vitalijs Markūns also closely cooperate with the Latvian Embassy in Lithuania, implementing Latvian-Lithuanian economic cooperation projects, including organizing a competition and award ceremony “Nameja balva” for the best Latvian companies doing business in Lithuania and the best cooperation partners – Lithuanian companies, honoring the most successful Latvian companies operating in Lithuania and popularizing the products and services of Latvian entrepreneurs, thus promoting the competitiveness of Latvian companies in the Lithuanian market.

Rasma Balklava, in 2023, at the age of 91, published a voluminous book “Aiz Robežas” (Beyond the Border), about the history of the Latvians of Eltiškis (Alkiškiai) intertwined with her own life story. With the publication of her book, R. Balklava has given new life to the younger generations of the descendants of the Latvians of Eltiškis, who continue to regularly gather for grave celebrations and other events.

More about the ceremonial event https://www.mfa.gov.lv/lv/jaunums/atzimejot-latvijas-valsts-starptautiskas-atzisanas-104-gadadienu-arlietu-ministre-pateicas-diplomatiem-un-sadarbibas-partneriem-par-ieguldito-darbu-valsts-laba

Photo: Laura Celmiņa, Ministry of Foreign Affairs

54297437930_e89d4918d9_o   ???????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????

???????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????

AM

1738615734844

1738615735923

Nameja Balva 2024 apdovanojimai

Vilniuje įvykę apdovanojimai vainikavo Lietuvos ir Latvijos artimą bendradarbiavimą bei nuoseklų darbą kartu. Ketvirtadienį sostinėje buvo išdalinti „Nameja Balva“ žiedai, patvirtinantys glaudžius Lietuvos ir Latvijos verslo ryšius abiejose šalyse.
Šie apdovanojimai išdalinami 14-tą kartą ir jie pažymi tvarią bei darnią mūsų valstybių ne tik kultūrinę, bet ir ekonominę draugystę.
„Nameja Balva“ apdovanojimus 2024 įteikė Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotoja ekonomikos reikalams Ivita Burmistre ir Lietuvos ūkio ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Prieš apdovanojimų ceremoniją vyko verslo seminaras apie Latvijos ir Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo aktualijas bei Latvijos ir Lietuvos planuojamą bendrą paviljoną parodoje EXPO 2025 Japonijoje.
„Nameja Balva“ apdovanojimo konkursą organizuoja Latvijos įmonių rūmai Lietuvoje, bendradarbiaudami su Latvijos ambasada Lietuvoje ir Latvijos prekybos ir pramonės rūmais.
„Nameja Balva 2024“ apdovanojimas buvo įteiktas šiose kategorijose:
➡Sparčiausiai augęs produkcijos eksportas į Lietuvą 2023 metais – nugalėtojas SIA „Jāņa sēta“
➡Sparčiausias paslaugų eksporto į Lietuvą augimas 2023 metais – nugalėtojas UAB „Elektrum Lietuva“
➡Socialiai atsakingiausia 2023 metų įmonė – didžiausia paramos Ukrainai teikėjas – nugalėtoja UAB „Likmere“
➡Geriausias partneris 2023 m. – Lietuvos įmonė (3 nominacijos) – nugalėtojai UAB “Arijus”, “R.Baltruno imonė”, UAB “Sareme”
Kartu dėkojame visoms įmonėms, kurios šiemet pretendavo į „Nameja Balva“ apdovanojimą, bei įmonėms, kurios kasdien prisideda prie Latvijos ir Lietuvos ekonominių ryšių stiprinimo. Kviečiame verslininkus ruoštis „Nameja Balva 2025“ konkursui, kuris bus paskelbtas kitų metų pavasarį.
Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimų laimėtojus!
Marius Kazakevičius
DSC08370 DSC08387 DSC08567 DSC08365 DSC08344 DSC08409 DSC08378 DSC08446 DSC08472 DSC08478 DSC08511 DSC08526 DSC08538 DSC08547 DSC08556 DSC08580 DSC08595

Nameja Balva 2024

Aicinām Latvijas uzņēmumus Lietuvā piedalīties konkursā “Nameja Balva 2024”

Jau četrpadsmito reizi Latvijas tirdzniecības palāta Lietuvā sadarbībā ar Latvijas vēstniecību Lietuvā un Latvijas Tirdzniecības un rūpniecības kameru (LTRK) organizē konkursu un apbalvošanas ceremoniju labākajiem Latvijas uzņēmumiem, kas veic uzņēmējdarbību Lietuvā. Konkursa mērķis ir ne tikai pagodināt veiksmīgākos Lietuvā strādājošos Latvijas uzņēmumus, bet arī popularizēt Latvijas uzņēmēju produkciju un pakalpojumus, tādejādi veicinot Latvijas uzņēmumu konkurētspēju Lietuvas tirgū.

Šogad nominācijas ir:

– Straujākais produkcijas eksporta pieaugums uz Lietuvu 2023. gadā

– Straujākais pakalpojumu eksporta pieaugums uz Lietuvu 2023. gadā

– 2023. gada sociāli atbildīgākais uzņēmums – lielākais atbalsta sniedzējs Ukrainai

– Labākais partneris – Lietuvas uzņēmums (3 nominācijas)

Pieteikties konkursam var līdz 2024. gada 1. jūlijam, aizpildot pieteikuma anketu.

NB! Pieteikšanās ir pagarināta līdz 2024 g. 15. jūlijam.

 

Nameja Balva 2024

Kviečiame Latvijos įmones Lietuvoje dalyvauti konkurse “Nameja Balva 2024”

Jau keturioliktą kartą Latvijos Įmonių rūmai organizuoja konkursą ir apdovanojimo ceremoniją, kad apdovanotų geriausias Latvijos įmones, veikiančios Lietuvos rinkoje. Konkurso tikslas yra ne tik apdovanoti geriausias įmones, bet ir skatinti Latvijos ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimo.

Konkursas Nameja Balva 2024 yra organizuojamas kartu su Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir Latvijos Prekybos ir pramonių rūmais.

Konkurse Nameja Balva 2024 numatytos tokios nominacijos:

– Didžiausias produkcijos eksporto padidėjimas į Lietuvą 2023 metais

– Didžiausias paslaugų eksporto padidėjimas į Lietuvą 2023 metais

– Socialiai atsakingiausia įmonė 2023 metais – didžiausias paramos teikėjas Ukrainai

– Geriausias partneris – Lietuvos įmonė

Norintys dalyvauti konkurse turi atsiųsti užpildytą dalyvio anketą iki 2024 m. liepos 1 dienos.

 

NB! Paraiškos teikimas pratęstas iki 2024 m. liepos 15 d.

 

(Ne)slapti paplūdimiai Latvijoje: mažiau turistų ir daugiau gamtos

Besiilsint prie jūros vienas labiausiai erzinančių dalykų – tai skruzdėlynas žmonių, kuriame tenka paskęsti beieškant vietos prigulti, o ir pati jūra tokiu atveju atrodo taip toli. Tačiau šią problemą patiria tie, kurie renkasi kurortinius ir populiariausius paplūdimius, o šiek tiek paieškojus galima atrasti be galo įdomias vietas.

Hipsteriai renkasi Paviluostą

Laukinio paplūdimio dvasia alsuojantis Paviluosto paplūdimys suskirstytas zonomis, kur gali atrasti poilsį kiekvienas – nuo kaituotojų iki nudistų! Ši paplūdimio įvairovė padeda visiems atrasti savo vietą, kur jam geriausia. Paviluosto paplūdimį ypač mėgsta hipsteriai – tarp jų ši vieta itin populiari, todėl dažniausiai šį paplūdimį renkasi panašaus amžiaus keliautojai. Paviluosto paplūdimys turi dvi zonas, kur lūžta geriausios bangos, todėl dešiniajame krašte galima sutikti šimtus kaitavimo fanų, o kairiame krašte prie molo – banglentininkų grupeles.

momenti-martins-krastins-20150721-6_4
Paplūdimiai Rygos kieme

Latvijos pajūris driekiasi net 500 kilometrų, tačiau įdomių paplūdimių galima rasti ne tik prie jūros, o ir upės ar ežerų pakrantėse. Štai rygiečiai atsigaivinti karštomis vasaros dienomis renkasi Dauguvos upės paplūdimį Lucavsala, iš kurio atsiveria nerimastingos Rygos vaizdai, o šalia jo įrengtos ir aktyvaus laisvalaikio ir pramogų aikštelės tiems, kas besideginant mėgsta ir pajudėti, todėl keliaudami Rygoje nemanykite, kad artimiausias paplūdimys laukia tik Jūrmaloje, kadangi jis yra visai čia pat! Visgi, jei Rygos kelionės metu nuspręsite pamatyti ir jūrą – toli važiuoti taip pat neteks, nes tik už pusvalandžio kelio nuo sostinės nutolęs Vecāķi paplūdimys yra viskas, ko reikia, norint ir pasideginti, ir užkąsti ar pamušinėti kamuolį.

img_4673

Baltosios kopos saulėlydžiai

Kvapą gniaužiantis vaizdas atsiveria sėdint ant Baltosios kopos viršaus Saulkrastuose. Tai yra vieta, kurią būtina įsitraukti į sąrašą, nes čia atsiveria nepaprasto grožio saulėlydžiai, kurie nepalieka abejingų, o saulės spindulių, neriantys į jūrą, vaizdai lieka mintyse dar ilgai. Ši vieta itin mėgstama romantikos mėgėjų ir pėsčiųjų keliautojų. Miške įrengtas pėsčiųjų takas vingiuoja iki pat Baltosios kopos paplūdimio, o išėjus iš miško iškart atsiveria platus Baltijos jūros horizontas.

353-jpg-25s

Aktyvus laisvalaikis Latvijoje: šeimoms, tyrinėtojams ir nutrūktgalviams

Pasaulį sukausčius karantinui kiekvienas mūsų ėmėme pasiilgti aktyvaus gyvenimo. Ar tai būtų poilsis prie jūros su rytiniais sprintais pušyne, ar dviračių ekspedicija, o gal kelionė per visą šalį. O dar geriau, kad tokių pramogų nereikia ieškoti labai toli, nes visai tai galima rasti pas kaimynus latvius!

Tyrinėtojams Latvija siūlo pamatyti Rygą mėnulio šviesoje. Plaukimas baidarėmis naktį Rygos kanalais nepaliks abejingų ir atvers visai kitus pojūčius. Vandens sukeliama ramybė atpalaiduos, tačiau vaizdai vers žiūrėti į visas puses, o garsai lavins budrumą, norint baidarių žygį užbaigti sėkmingai.

riga-lucavsala-2018-arvidsbaranovs-6
Kemerių nacionalinis parkas traukia lankytojus žygiams ir pažinčiai su laukine gamta. O bene populiariausia šio parko taškas – tai Didysis Kemerių raisto takas. Pats geriausias laikas pradėti eiti šiuo taku – saulėtekis. Tuomet atsiskleidžia Kemerių gamtos magija, kurios vaizdai atima amą. Paukščių choras palydės kartu einant trumpesnįjį ar ilgesnįjį maršrutą, o gamtos vaizdai sukurs tikrą meditacijos aplinką.
Saullekts Kemeros-17 copy
Keturačių žygis Latvijos karjeruose ir pelkėse – tikras skanėstas ekstremalių pojūčių fanams ir nebijantiems kiek išsipurvinti. Jeigu keturačiai per mažas iššūkis – į rankas pasiimkite motokroso motociklą, pažadame, kad po pasivažinėjimo rankos ir blauzdos gali drebėti dar kelias valandas, o sudegintos kalorijos užtarnaus sočią vakarienę, dėl kurios nereikės graužtis.
kmh
Kas gali būti ekstremaliau už greitį ir variklių riaumojimą? Latvija turi atsakymą – šuolis su guma Gaujos nacionaliniame parke. O kad būtų dar ekstremaliau – šis šuolis vyksta 43 metrų aukštyje iš tramvajaus, kabančio ant lyno. Vaizdas į Gaujos nacionalinio parko gamtą nepalieka abejingų, o patirtas adrenalinas neišblėsta dar kelias dienas. Todėl mėgstantys ekstremalias pramogas rytą pradeda su žygiu po Gaujos parko miškus ir saulę palydi šokdami su guma.
bungee

Šventės ir kelionės sugrįžta: kaip Jonines švenčia „braliukai“?

Visi sutiksime, kad vasariškiausia švente lietuviai laiko Jonines, kurioms „iškovojome“ net laisvą darbo dieną, todėl kasmet švenčiame Jonines su šeima ar draugais. Tačiau ne ką tyliau Jonines sutinka ir mūsų mylimi kaimynai latviai.

Iš tiesų – latviai į Joninių šventimą žiūri labai atsakingai! Joninės arba kitaip Lyguo, senovinis lietuvių atitikmuo – Rasos. Lyguo šventę latviai mini birželio 23-ąją, o Jonines – 24-ąją. Lyguo šventės išvakarėse yra tradicija rinkti įvairius gėlių žiedus, žoleles ir naktį ieškoti paparčio žiedo – kaip darome ir mes. Tarp tradicinių veiklų yra ir prietarų, kuriais tikėjo senovėje, o dabar tai liko tradicijomis, kaip kad prausiantis veidą rasa tampama gražesniais, o jai nukritus į batus šie pavirs sidabru ar auksu.

29325484456_9fed8d2d42_k

Latviai taip pat paruošia milžiniškas šventes miestų aikštėse ir muziejuose po atviru dangumi, tačiau šiais metais tradicijoms tenka keistis dėl pasaulinės pandemijos, todėl didelių susibūrimų neliks, bet „joninėtojus“ kvies tradicinių amatų puoselėtojai ir turizmo pramogos.

Miško apsuptyje įsikūręs „Meža SPA“ siūlo pirties ritualus, kur jumis pasirūpins latviškų pirčių profesionalai. Po šio ritualo galėsite Miške ieškoti įvairių žolelių ar paparčio žiedo ir paskui grįžti į jaukų „Saulės“ ar „Mėnulio“ namelį. Taip pat pirties pramogas siūlo ir „Ziedlejas“ – čia jus pasitiks tikra gamtos ramybė. SPA ir pirties ritualų meistrai atpalaiduos ne tik kūną, bet ir mintis – Jonines pasitiksite it naujai gimę!

meza

Dar viena Joninių pramoga Latvijoje – tai saulėtekio laukimas vandenyje ant irklenčių. Ši pramoga prigijo šiomis dienomis ir itin traukia jaunas draugų kompanijas, kurie mėgsta švęsti Jonines privačiose sodybose prie ežero. Tokiu atveju irklentėmis reikia pasirūpinti iš anksto ir nepamiršti laiku išplaukti, kad atrastumėt geriausią tašką!

23763105465_5d61dc0e80_o

Lyguo ar Joninės dažniau asocijuojasi su pabėgimu į gamtą iš miesto šurmulio, todėl daugiausiai veiklų galima rasti būtent už didžiųjų miestų ribų. Norintiems ištrūkti romantiškai Joninių nakčiai latviai siūlo itin populiarėjantį stovyklavimą su patogumais. „Uz salas“ yra unikali vieta Latvijoje, kur galima stovyklauti atokioje saloje sukurtose kempingo vietose. Miegmaišiais rūpintis nereikės, nes palapinėse lauks patogios lovos ir šilumą palaikančios krosnelės, o saulei kylant ryte vaizdas nuo lieptelio užgniauš kvapą. Jeigu gyvenimas saloje nevilioja – tuomet išbandykite patogumus medyje. „Majakokos“ stovyklavietė įsikūrusi virš žemės, tvirtuose miško medžiuose kabo tikrų tikriausi nameliai. Kas gali būti tradiciškiau nei Jonines pasitikti miško apsūptyje.

maja

Kaip Velykas švenčia latviai: ar rasite skirtumų?

Kiaušinių marginimo ypatumai

Ar galima įsivaizduoti tradicinį Velykų stalą be margučių? Galbūt modernų – taip, tačiau tradicinį – tikrai ne. O margučius kurti pasiruošiant Velykoms jau pradedame iš vakaro. Ne paslaptis, kad populiarus marginimo būdas, dar atėjęs iš mūsų senolių, yra dažais ir svogūno lukštais. Norint stalą papuošti įmantresniais margučiais – kruopščios rankos imasi vaško – čia gimsta tikri meno kūriniai! Taip pat kiaušinių marginimui latviai mėgsta naudoti įvairius augalus, žoleles, medžių žievę, daržoves, uogas, kurių nuoviruose verda kiaušinius. Ornamentų darymui dar naudoja kruopas, lapelius, gėlytes – jais aplipina kiaušinį, suvynioja į skepetėlę ir verda ivairiose sultyse, arbatose, kad išgautų įvairių spalvų.

easter-eggs-2145667_1920

Išskirtinė latvių tradicija

Ar teko girdėti, kad per Velykas Latvijoje supamasi? Šis ritualas kilo iš pagonybės ir anuomet buvo tikėta, kad supimasis pritrauks turtus ir gerą derlių. Taip pat suptis reikia ir dėl to, kad vasarą nekandžiotų uodai ir gal net gyvatės. Laikantis senųjų pagonių ritualų – supynės turi būti sukonstruotos būtent Velykų proga. Jas statydavo ant aukščiausios apylinkių kalvos arba gražiausios vietos, kur supantis atsiverdavo po žiemos atgyjančios gamtos vaizdai. Dar viena tradicija – atsikėlus Velykų rytą reikia nuprausti veidą prie prie tekančio vandens (upelio, šaltinio). O mažiesiems didžiausia pramoga būna ieškoti margučių, kuriuos Velykų zuikis išslapsto įvairiose sodybos vietose lauke, todėl ryte vaikai bėga rasti paliktų lauktuvių.

Praeities žvalgų mylima ir mėgstama Karosta

Baltijos bangų mušamoje Liepojoje yra unikalus miestas Karosta. Apie jį negirdėjusiems – tai dar caro laikais įkurtas karinis miestelis. Čia netgi veikė ir karinis kalėjimas, kuriame teko būti perauklėjimo reikalaujantiems karininkams.

Į jį patekti galėjo tik susiję asmenys, todėl vietiniams gyventojams šis Liepojos rajonas buvo uždarytas ir teritorijos saugumas čia buvo sustiprintas. Todėl nenuostabu, kad dabar čia traukia smalsuoliai, mėgstantys praeities keliones. Šiam uostui buvo patikėti pirmieji Rusijos imperijos povandeniniai laivai, o dar vėliau įsikūrė vienas iš Baltijos jūros laivyno štabų. Tačiau bene labiausiai traukiantis Karostos objektas – tai senasis kalėjimas.

SONY DSC

SONY DSC

Kas yra įdomu, kad nors visi įpratę vadinti jį kalėjimu, jo čia niekada ir nebuvo. Tai buvo karinio miestelio kareivių perauklėjimo už karinius nusikaltimus bazė. Skirtinguose bazės aukštuose buvo karininkai ir kareiviai, o paskutiniai čia buvusių „gyventojų“ įrašai palikti dar 1997 metais, todėl ši bazė buvo naudojama dar ir mūsų dienomis! Dabar čia tėra įsikūręs Šio „kalėjimo“ muziejus, todėl ekstremalaus turizmo mėgėjai gali išbandyti savo jėgas pasilikdami nakties programai ir pasijausdami tarsi tuometiniai jo nuteistieji. Mažiau ekstremali pramoga – nakvynė šio pastato viešbutyje. Mažai patogumų ir labai daug autentikos – taip atrodo Karostos kalėjimo siūlomas kameros kambarys. Savo noru užsidarius tokioje nelaisvėje – išėjus ryte galima pasijausti lyg kitame pasaulyje!

karosta2

O pabūvojus šioje bazėje-kalėjime, galite pasivaikščioti po išlikusius fortifikacijų griuvėsius. Čia išsitraukite savo fotoaparatus ir galėsite užfiksuoti praeitį menančių kadrų. Mistikos šiai vietai sukelia Baltijos jūros pakrantė ir 1,8 km ilgio molas. Juo eiti pasiryžta taip pat ne kiekvienas, kadangi kelias visuomet yra vėjuotas ir gana ilgas – tuos pačius beveik 2 kilometrus reikės grįžti ir atgal! Bet Karostą mėgsta jos iššūkiams nusiteikę lankytojai, todėl vaikštant pajūriu galima pamatyti drąsuolius, einančius molu į jūros pusę.

marija-gaba-SclpTvqIKO4-unsplash

Kai išlandžiosite Karostos pakrantės kerteles ir apžiūrėsite objektus – grįžkite į miestelį. Jis nuo pat senovės buvo autonomiškas, todėl jame veikė ir paštas, ir mokykla, ir net nuosava elektrinė. O garsiausias šios tvirtovės statinys – tai Šv. Nikolajaus cerkvė. Jos didybė pakeri vos tik užmetus akį. Tarp pilkų ir senų daugiabučių, kuriuose gyveno čia tarnavę kareiviai ir karininkai, žėri cerkvės kupolai. Beje, ši cerkvė išlieka aukščiausiu kupoliniu statiniu Baltijos šalyse net iki dabar.

Karosta – tai išskirtinis traukos objektas Latvijoje ir čia galima išvengti didelių turistų srautų, todėl atvykti galima bet kada ir pavaikščioti po senovę menančią teritoriją, kurioje atgimsta karinė istorija.