Kaip Velykas švenčia latviai: ar rasite skirtumų?

Kiaušinių marginimo ypatumai

Ar galima įsivaizduoti tradicinį Velykų stalą be margučių? Galbūt modernų – taip, tačiau tradicinį – tikrai ne. O margučius kurti pasiruošiant Velykoms jau pradedame iš vakaro. Ne paslaptis, kad populiarus marginimo būdas, dar atėjęs iš mūsų senolių, yra dažais ir svogūno lukštais. Norint stalą papuošti įmantresniais margučiais – kruopščios rankos imasi vaško – čia gimsta tikri meno kūriniai! Taip pat kiaušinių marginimui latviai mėgsta naudoti įvairius augalus, žoleles, medžių žievę, daržoves, uogas, kurių nuoviruose verda kiaušinius. Ornamentų darymui dar naudoja kruopas, lapelius, gėlytes – jais aplipina kiaušinį, suvynioja į skepetėlę ir verda ivairiose sultyse, arbatose, kad išgautų įvairių spalvų.

Išskirtinė latvių tradicija

Ar teko girdėti, kad per Velykas Latvijoje supamasi? Šis ritualas kilo iš pagonybės ir anuomet buvo tikėta, kad supimasis pritrauks turtus ir gerą derlių. Taip pat suptis reikia ir dėl to, kad vasarą nekandžiotų uodai ir gal net gyvatės. Laikantis senųjų pagonių ritualų – supynės turi būti sukonstruotos būtent Velykų proga. Jas statydavo ant aukščiausios apylinkių kalvos arba gražiausios vietos, kur supantis atsiverdavo po žiemos atgyjančios gamtos vaizdai. Dar viena tradicija – atsikėlus Velykų rytą reikia nuprausti veidą prie prie tekančio vandens (upelio, šaltinio). O mažiesiems didžiausia pramoga būna ieškoti margučių, kuriuos Velykų zuikis išslapsto įvairiose sodybos vietose lauke, todėl ryte vaikai bėga rasti paliktų lauktuvių.