On January 29, 2025, a ceremonial event dedicated to the Day of International Recognition (de iure) of the Republic of Latvia was held at the Ministry of Foreign Affairs in Riga. At the ceremonial event, Minister of Foreign Affairs Baiba Braže thanked the diplomats of the Ministry of Foreign Affairs and presented the Certificate of Appreciation from the Cabinet of Ministers for their selflessness, professionalism, ensuring the implementation and defense of Latvia’s interests. Representatives of the Ministry of Foreign Affairs and cooperation organizations also received Certificates of Appreciation from the Ministry of Foreign Affairs for significant personal contribution to the foreign service and the state of Latvia.

Among the recipients of the Certificates of Appreciation of the Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Latvia – Jeļena Markūne, Representative of the Latvian Chamber of Commerce and Industry (LCCI) in Lithuania, Rasma Balklava, author of the book “Beyond the Borders” and Vitālijs Markūns, Executive Director of the Latvian Chamber of Commerce in Lithuania, for significant personal contribution to the foreign service and the state of Latvia.

Jeļena Markūne received the award for her long-term cooperation in promoting economic relations between Latvia and Lithuania, while Vitālijs Markūns was recognized for his successful cooperation and significant contribution to the organization of visits, conferences and other international events. Both Jeļena Markūne and Vitalijs Markūns also closely cooperate with the Latvian Embassy in Lithuania, implementing Latvian-Lithuanian economic cooperation projects, including organizing a competition and award ceremony “Nameja balva” for the best Latvian companies doing business in Lithuania and the best cooperation partners – Lithuanian companies, honoring the most successful Latvian companies operating in Lithuania and popularizing the products and services of Latvian entrepreneurs, thus promoting the competitiveness of Latvian companies in the Lithuanian market.

Rasma Balklava, in 2023, at the age of 91, published a voluminous book “Aiz Robežas” (Beyond the Border), about the history of the Latvians of Eltiškis (Alkiškiai) intertwined with her own life story. With the publication of her book, R. Balklava has given new life to the younger generations of the descendants of the Latvians of Eltiškis, who continue to regularly gather for grave celebrations and other events.

More about the ceremonial event https://www.mfa.gov.lv/lv/jaunums/atzimejot-latvijas-valsts-starptautiskas-atzisanas-104-gadadienu-arlietu-ministre-pateicas-diplomatiem-un-sadarbibas-partneriem-par-ieguldito-darbu-valsts-laba

Photo: Laura Celmiņa, Ministry of Foreign Affairs

Aicinām Latvijas uzņēmumus Lietuvā piedalīties konkursā “Nameja Balva 2024”

Jau četrpadsmito reizi Latvijas tirdzniecības palāta Lietuvā sadarbībā ar Latvijas vēstniecību Lietuvā un Latvijas Tirdzniecības un rūpniecības kameru (LTRK) organizē konkursu un apbalvošanas ceremoniju labākajiem Latvijas uzņēmumiem, kas veic uzņēmējdarbību Lietuvā. Konkursa mērķis ir ne tikai pagodināt veiksmīgākos Lietuvā strādājošos Latvijas uzņēmumus, bet arī popularizēt Latvijas uzņēmēju produkciju un pakalpojumus, tādejādi veicinot Latvijas uzņēmumu konkurētspēju Lietuvas tirgū.

Šogad nominācijas ir:

– Straujākais produkcijas eksporta pieaugums uz Lietuvu 2023. gadā

– Straujākais pakalpojumu eksporta pieaugums uz Lietuvu 2023. gadā

– 2023. gada sociāli atbildīgākais uzņēmums – lielākais atbalsta sniedzējs Ukrainai

– Labākais partneris – Lietuvas uzņēmums (3 nominācijas)

Pieteikties konkursam var līdz 2024. gada 1. jūlijam, aizpildot pieteikuma anketu.

NB! Pieteikšanās ir pagarināta līdz 2024 g. 15. jūlijam.

Besiilsint prie jūros vienas labiausiai erzinančių dalykų – tai skruzdėlynas žmonių, kuriame tenka paskęsti beieškant vietos prigulti, o ir pati jūra tokiu atveju atrodo taip toli. Tačiau šią problemą patiria tie, kurie renkasi kurortinius ir populiariausius paplūdimius, o šiek tiek paieškojus galima atrasti be galo įdomias vietas.

Hipsteriai renkasi Paviluostą

Laukinio paplūdimio dvasia alsuojantis Paviluosto paplūdimys suskirstytas zonomis, kur gali atrasti poilsį kiekvienas – nuo kaituotojų iki nudistų! Ši paplūdimio įvairovė padeda visiems atrasti savo vietą, kur jam geriausia. Paviluosto paplūdimį ypač mėgsta hipsteriai – tarp jų ši vieta itin populiari, todėl dažniausiai šį paplūdimį renkasi panašaus amžiaus keliautojai. Paviluosto paplūdimys turi dvi zonas, kur lūžta geriausios bangos, todėl dešiniajame krašte galima sutikti šimtus kaitavimo fanų, o kairiame krašte prie molo – banglentininkų grupeles.

Paplūdimiai Rygos kieme

Latvijos pajūris driekiasi net 500 kilometrų, tačiau įdomių paplūdimių galima rasti ne tik prie jūros, o ir upės ar ežerų pakrantėse. Štai rygiečiai atsigaivinti karštomis vasaros dienomis renkasi Dauguvos upės paplūdimį Lucavsala, iš kurio atsiveria nerimastingos Rygos vaizdai, o šalia jo įrengtos ir aktyvaus laisvalaikio ir pramogų aikštelės tiems, kas besideginant mėgsta ir pajudėti, todėl keliaudami Rygoje nemanykite, kad artimiausias paplūdimys laukia tik Jūrmaloje, kadangi jis yra visai čia pat! Visgi, jei Rygos kelionės metu nuspręsite pamatyti ir jūrą – toli važiuoti taip pat neteks, nes tik už pusvalandžio kelio nuo sostinės nutolęs Vecāķi paplūdimys yra viskas, ko reikia, norint ir pasideginti, ir užkąsti ar pamušinėti kamuolį.

Baltosios kopos saulėlydžiai

Kvapą gniaužiantis vaizdas atsiveria sėdint ant Baltosios kopos viršaus Saulkrastuose. Tai yra vieta, kurią būtina įsitraukti į sąrašą, nes čia atsiveria nepaprasto grožio saulėlydžiai, kurie nepalieka abejingų, o saulės spindulių, neriantys į jūrą, vaizdai lieka mintyse dar ilgai. Ši vieta itin mėgstama romantikos mėgėjų ir pėsčiųjų keliautojų. Miške įrengtas pėsčiųjų takas vingiuoja iki pat Baltosios kopos paplūdimio, o išėjus iš miško iškart atsiveria platus Baltijos jūros horizontas.

Kiaušinių marginimo ypatumai

Ar galima įsivaizduoti tradicinį Velykų stalą be margučių? Galbūt modernų – taip, tačiau tradicinį – tikrai ne. O margučius kurti pasiruošiant Velykoms jau pradedame iš vakaro. Ne paslaptis, kad populiarus marginimo būdas, dar atėjęs iš mūsų senolių, yra dažais ir svogūno lukštais. Norint stalą papuošti įmantresniais margučiais – kruopščios rankos imasi vaško – čia gimsta tikri meno kūriniai! Taip pat kiaušinių marginimui latviai mėgsta naudoti įvairius augalus, žoleles, medžių žievę, daržoves, uogas, kurių nuoviruose verda kiaušinius. Ornamentų darymui dar naudoja kruopas, lapelius, gėlytes – jais aplipina kiaušinį, suvynioja į skepetėlę ir verda ivairiose sultyse, arbatose, kad išgautų įvairių spalvų.

Išskirtinė latvių tradicija

Ar teko girdėti, kad per Velykas Latvijoje supamasi? Šis ritualas kilo iš pagonybės ir anuomet buvo tikėta, kad supimasis pritrauks turtus ir gerą derlių. Taip pat suptis reikia ir dėl to, kad vasarą nekandžiotų uodai ir gal net gyvatės. Laikantis senųjų pagonių ritualų – supynės turi būti sukonstruotos būtent Velykų proga. Jas statydavo ant aukščiausios apylinkių kalvos arba gražiausios vietos, kur supantis atsiverdavo po žiemos atgyjančios gamtos vaizdai. Dar viena tradicija – atsikėlus Velykų rytą reikia nuprausti veidą prie prie tekančio vandens (upelio, šaltinio). O mažiesiems didžiausia pramoga būna ieškoti margučių, kuriuos Velykų zuikis išslapsto įvairiose sodybos vietose lauke, todėl ryte vaikai bėga rasti paliktų lauktuvių.